Kai mama negali padėti, padeda M.A.M.A

manekenėVilniaus apygardos teismas yra nustatęs, kad „Harmonijos pasaulio“ darbuotojai 2001-2005 metais į prostituciją įtraukė apie 20 merginų (dalis jų buvo nepilnametės). Turtingiems vyrams lietuvaitės seksualinių paslaugų vykdavo teikti į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Monaką, Seišelių salas.

2012 gruodžio 27 d. Delfi.lt straipsnis Arabų šeichams merginas parūpinusi modelių namų vadovė siunčiama į pataisos namus

Tai ištrauka iš straipsnio su beveik laiminga pabaiga, kai Lietuvos modelių skriaudikai buvo nuteisti, priteista žala, konfiskuotas turtas. Deja, tai labai retas atvejis grožio paslaugų rinkoje, nes didžioji dauguma lietuvaičių manekenių skundų dėl nepakenčiamų darbo sąlygų, sutarčių nesilaikymo, išnaudojimo, seksualinės prievartos ir net prekybos žmonėmis pasiekia tik mamos ir artimiausių draugių ausis. Deja, mama niekuo negali joms padėti, ir modeliais svajojusios tapti merginos lieka sudėtingose gyvenimo kryžkelėse. Kartais išsirenkamas labai miglotas kelias ir viskas baigiasi fizinėmis ir dvasinėmis ligomis, ar nes savižudybėmis. Skamba dramatiškai? Taip ir yra.

Modelio darbas yra labai sunkus. Pabandykite prastovėti prieš veidrodį visą dieną keitaliodami veido išraiškas, suvaidindami nepasiekiamą, išsigandusią, nustebusią, piktą, atsipalaidavusią, šaltą, ilgesingą… Patyrę aktoriai gali patvirtinti, kad suvaidinti emocijas viena po kitos yra be galo sunku. Jie to mokosi visą gyvenimą, o jaunos merginos, pastatytos prieš fotografo objektyvą tai turi daryti jau būdamos 18-kos… Kas apgins šių merginų teises? Kas jas apsaugos? Mamos to padaryti dažnai negali.

asociacija M.A.M.APrieš keletą metų (2010) modelių vadybininkas ir skautas iš Rumunijos Gal Golan įkūrė asociaciją M.A.M.A ( Managers And Models Association). Tais pačiais metais prie asociacijos prisijungė keletas tarptautinių modelių agentūrų ir taip per trejus metus asociacija smarkiai išsiplėtė. Jos tikslas – vienyti tik sąžiningai dirbančias modelių agentūras, kurios RŪPINASI savo modeliais, kovoja už jų teises, konsultuoja, padeda spręsti iškilusias problemas darbo santykiuose su užsakovais. Priklausymas šiai asociacijai modelių agentūroms duoda ne tik žinomumą, bet ir suvienija bendram tikslui – padėti merginoms pasiekti kuo geresnių rezultatų karjeroje, užimti aukštesnes pozicijas pasauliniame modelių reitinge (Edita Vilkevičiūtė pasaulyje yra 21 vietoje).

Lietuvoje M.A.M.A asociacijos narės yra 9 geriausios modelių agentūros. Nors jos tarpusavyje ir konkuruoja gana aršiai, tačiau tai nesutrukdo joms dalyvauti asociacijos veikloje, dirbti dėl bendro tikslo – modeliai turi būti apsaugoti nuo seksualinio išnaudojimo, prekybos žmonėmis, darbo sutarčių nesilaikymo ir paprasčiausių patyčių bei intrigų, į kurias dažnai įsivelia modelių agentūros ir įvairių mados renginių organizatoriai.

Patarimas: merginos, norinčios būti profesionaliais modeliais, turėtų labiau atkreipti dėmesį į agentūras, su kuriomis jos pradeda dirbti. Nežinomos, nedidelės, niekur negirdėtos modelių agentūros gali atsainiai žiūrėti į pradedančiojo modelio karjerą ir darbe kylančias problemas, todėl geriausiai rinktis M.A.M.A asociacijos nares tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Asociacijos narės, stodamos į šią organizaciją, įsipareigoja ginti savo modelius visais įmanomais teisiniais būdais ir užtikrinti geras darbo sąlygas.

Ugnius Kiguolis, M.A.M.A valdybos narys, Supermodels Model Management savininkas.  

Lietuva yra gražių moterų kraštas. Tuo didžiuojasi visa tauta, ypač dabar, kai beveik milijonas lietuvių gyvena užsienyje ir gali palyginti vietos žmones su tėvynainiais. Grožis yra labai svarbus verslas Lietuvos ekonomikai – tuo neabejoja verslininkai ir politikai. Populiarūs modeliai, pavyzdžiui Edita Vilkevičiūtė, Erika Labanauskaitė, Agnė Končiūtė ir dešimtys kitų merginų garsina Lietuvą užsienyje dalyvaudamos garsiausiuose pasaulio mados renginiuose ir pozuodamos populiariausiems moteriškiems ir vyriškiems leidiniams. Jos nusipelno ne tik pagalbos iš savo mamos, bet ir iš savo darbdavių, kuriuos tai ir įpareigoja M.A.M.A.

M.A.M.A kreipimasis į modelius (anglų k.):

Kam pavesti tekstų rašymą – darbuotojui ar profesionalui?

rasytojasVisi suprantame – tik profesionalai turi daryti savo darbą, tačiau kartais yra tam tikrų sričių, kur bandome išsisukti be pašalinių pagalbos. Kam automobilį varyti į servisą, jei lemputę galime įsisukti patys?.. Kam eiti į kirpyklą, jei mašinėle plaukus 4 numeriu nukirpti bet kas?.. Tik kaip paties atliktų darbų kokybė? O garantijos? Čia jau kitas reikalas…

Interneto puslapių tekstus turi rašyti profesionalai, nes

  • profesionalūs rašytojai tekstą gali rašyti taisyklinga lietuvių kalba, sklandžiai, parenkant tinkamą stilistiką.
  • tekstų rašytojai tekstus pateikia paprastam vartotojui, kuris nelabai supranta aprašomos verslo srities žargono, terminų. Pagal pardavimų tekstų rašymo taisykles, tekstas turi būti rašomas taip, kad jį suprastų penktokas.
  • rašytojas supranta, kokios informacijos tikisi skaitytojas, kas svarbu. Pavyzdžiui profesionalai apie teikiamas paslaugas žino pakankamai, todėl paprastai tekstų neskaito, o pereina iš kartų prie kontaktų. Tekstai yra skirti besidomintiems arba dar neapsisprendusiems pirkti lankytojams.
  • samdytas rašytojas turi kur kas daugiau laiko tekstams parengti, nei įmonės darbuotojas. Dėl to galima darbą vertinti finansiškai. Jei darbuotojas tekstą paruošia per 1-2 valandas, tai profesionalas jį padaro per pusvalandį. Įvertinkite savo darbuotojo darbo laiką ir pamatysite, kas labiau apsimoka.
  • iš šalies dirbantis žmogus pastebi ir akcentuoja tam tikras detales, kurios paprastai laikomos “savaime suprantamos” įmonės viduje, tačiau visiškai neaiškios už jos ribų.
  • dabartiniai interneto tekstų rašytojai vienaip ar kitaip domisi teksto optimizavimu paieškos sistemoms, todėl jų paruošti tekstai jau yra su raktiniais žodžiais, kurie padeda puslapio pozicijoms internete.
  • didelius tekstų kiekius galima paruošti greičiau kreipiantis į tekstų rašymu užsiimančią įmonę (pavyzdžiui Rasytojas.lt), nes ten dirba ne vienas rašytojas.

Verslininkai, kurie samdo rašytojus taip pat susiduria ir su tam tikromis problemomis ir sunkumais. Pagrindinis jų yra verslo srities suvokimas. Rašytojas nelabai supranta, kaip vystomas konkretus verslas, kokia jo specifika, kokios problemos aktualios klientams, todėl kai kurie momentai gali būti nepakankamai akcentuojami parengtuose tekstuose. Tokiu atveju reikalingas glaudus bendradarbiavimas ir laiko tekstų peržiūrai ir korekcijoms. Juk per 2 dienas iš rašytojo neįmanoma padaryti langų montavimo specialisto ar buhalterio, kuris išmano visas mokesčių vingrybes ir procesus. Norint pateikti tekstą profesionalų auditorijai, reikia dirbti kiek kitaip nei “štai 5 konkurentų puslapiai, parašyk panašiai…”. Tokie tekstai internetui reikalauja rimtesnio bendradarbiavimo.

Profesionalams skirti tekstai paprastai yra parengiami tokiu būdu: darbuotojas paruošia pagrindines tezes ir faktus apie savo paslaugą ar produktą. Teksto rašytojas prirašo klientui patraukliu stiliumi pardaviminį tekstą nekeisdamas esmės, sutvarko stilistiką, formatuoja tekstą, kad jis būtų skaitomas internete, panaudoja pagrindinius raktinius žodžius. Tik tai bendras darbas, ne tik darbuotojo ar rašytojo nuopelnas. Taip, jis trunka ilgiau, tačiau rezultatas akivaizdus – profesionaliai paruoštas specifinis tekstas.

Tekstų kaina yra suderinama pagal darbų apimtis asmeniškai. Rinkoje nėra nusistovėjusių standartų, nes viskas priklauso nuo rašytojo patirties, profesionalumo, užimtumo ir susitapatinimo su ekspertu lygio. Vieni už tekstą interneto puslapiui gali paprašyti 30 litų, kitiems bus maža ir 100 litų. Reklaminių straipsnių rašymas – dar viena atskira tema…

Bet kuriuo atveju tekstus turi rašyti profesionalai, nes tik taip įgaunamas pranašumas prieš konkurentus. Tvarkingas puslapis, sklandi kalba ir įdomiai paruoštas tekstas – įmonės rimtumo įrodymas, ženklas, kad reputacija yra labai svarbi, kaip ir klientai.

Interneto parduotuvė – didelio verslo pradžia

pinigaiAr skaitote verslo spaudą? Turbūt girdėjote, kad Pigu.lt perka įmones Latvijoje ir Estijoje ir ten plečia savo veiklą? Šaunuoliai! Pamokysim savo kaimynus el. komercijos pagrindų. Beje, tą jau sėkmingai daro Vladas Sapranavičius – el. komercijos guru Lietuvoje, veda įvairius mokomuosius seminarus Rygoje anglų ir rusų kalbomis. Turime kuo pasigirti ir el. komercijos srityje.

Kiekviena internetinė parduotuvė kažkada buvo maža. Nedaug prekių, nuolatos išlendantys programuotojų palikti trūkumai, ne visiškai „pritrenkiantis“ dizainas. Su laiku tokie „pilkieji ančiukai“ virto nuostabiomis gulbėmis ir dabar ten dirba daugybė žmonių, o pačios el. parduotuvės skaičiuoja milžiniškas apyvartas. Tai sunkaus ir atkaklaus darbo pasekmė, investicijos į protingą rinkodarą ir reklamą, lanksti kainodara ir geri santykiai su tiekėjais. Be šių dalykų internetinės parduotuvės paprasčiausiai neišgyvena daugiau kaip 2-3 metų.

Sakysite, kad Pigu.lt niekas nepralenks? Nebūkite tuo tikri. Tai internetinis prekybos centras su tūkstančiais prekių rūšių, todėl konkuruoja su daugybe nišinių el. parduotuvių, kurios prekiauja tik tam tikromis prekių grupėmis, pavyzdžiui, kvepalais, baldais, įrankiais, žaislais ir t.t. Per lietuviškos el. komercijos dešimtmetį yra susiformavęs stereotipas, kad el. parduotuvė turi pardavinėti vien tik kompiuterius ir televizorius arba knygas, bet iš tiesų parduoti galima viską, net šviežius sveriamus maisto produktus. Taigi konkuruoti tam tikrame prekių lygmenyje galima ir kai kam sekasi visai neblogai. Viskas priklauso nuo tiekėjų.

Interneto parduotuvė turi būti reklamuojama. Televizijos reklama yra brangi, tačiau interneto reklama – veiksminga. Jei bent 1% gaunamo pelno nuo kiekvienos prekės būtų paskiriamas reklaminiam fondui, per 2-3 metus galima pasiekti įspūdingų rezultatų. Sakysite, kad tai mažai? Tikrai ne. Jei per mėnesį parduodate 100 prekių su vidutiniškai 50 litų pelnu, reklaminis fondas sudaro 500 litų. Nusipirkę Google AdWords reklamos tam tikroms nuolaidų akcijoms galite pritraukti nemažai „alkanų“ pirkėjų, kurie nusipirks ir daugiau jūsų prekių. Tiesiog viską reikia gerai suplanuoti ir apsvarstyti, pasikonsultuoti su profesionalais.

Labai svarbu, kad interneto parduotuvės būtų randamos. Tačiau tai labai sunku padaryti, nes konkurencija čia didžiulė. Būtina iš karto nusisamdyti geros SEO specialistus, kad jie aiškiai suformuluotų optimizavimo paieškai strategiją ir prižiūrėtų, kad kodas ir turinys atitiktų Google keliamiems reikalavimams. Labai daug parduotuvių susigadino sau gyvenimą, kai nekreipė dėmesio į šią sritį veiklos pradžioje, o praėjus porai metų stebėjosi, kodėl iki šiol manęs niekas neranda…

Darbo yra daug, bet visko vienas žmogus nespėja. Pasikliauti reikia tam tikrų sričių specialistais, kurie visada padės optimizuoti tam tikrus procesus. Aišku, ne už dyką, todėl be investicijų čia neapsieisite.

Bet kuriuo atveju, linkime sėkmės visiems, kas tik pradeda dirbti su internetine parduotuve. Tai neabejotinai didelio verslo pradžia, tik reikia tą verslą statyti pamažu ir apgalvojant kiek įmanoma daugiau žingsnių.

 

Vežame į Daniją mikroautobusu

vežame į danijąKaip neseniai rašė populiarioji spauda, lietuviai norėtų būti vadinami skandinavų pusbroliais. Amžius gyvenome šalia, kariavome, taikėmės, giminiavomės, tačiau vėliau keliai pasuko į skirtingas puses. Socializmas buvo įgyvendintas kiek kitaip, tačiau dabar turime tokią situaciją, kai socialinė sistema Skandinavijoje mus visus traukia, lyg magnetas.

Atsivėrus Europos Sąjungos šalių ir Norvegijos sienoms, lietuviai plūsta į Skandinaviją sezoniniams ir nuolatiniams darbams, taip pat mokytis ir semtis patirties iš turtingų tradicijų šalių. Kaip ten nuvykti? Variantai yra du – pigiu skrydžiu į Kopenhagą arba mikroautobusu, vežančiu keleivius į Daniją. Mikroautobusai į Daniją keleivius veža gana dažnai – tris kartus per savaitę. Tiek pat kartų grįžta iš Danijos, tad susisiekimas su Lietuva yra, galima sakyti, neblogas.

Kelionės mikroautobusu privalumai

Kai lėktuvų bilietai tokie pigūs, kelionės į Danija mikroautobusu kiek sumažėjo, tačiau vis tiek išliko paklausios. Kodėl? Kokie yra kelionės mikroautobusu privalumai?

  1. Mikroautobuso maršrutas yra lankstus – vairuotojas gali užsukti ir į nedidelius miestelius, jei neprieštarauja kiti keleiviai. Taip galima sutaupyti kelionės iš oro uosto į namus sąskaita.
  2. Mikroautobuse galima vežti daugiau bagažo. Pigių skrydžių bendrovės apmokestina bagažą papildomai 15-30 eurų mokesčiais. Taip kelionės kaina išauga labai smarkiai, tuo tarpu mikroautobuse bagažas yra neapmokestinamas.
  3. Mikroautobusas gali sustoti ir išleisti keleivius pakeliui. Važiuodami į Daniją galite išlipti Lenkijos ar Vokietijos miestuose, ir toliau kelionę tęsti kitomis transporto priemonėmis.
  4. Mikroautobusas – puiki išeitis bijantiems skrydžių.
  5. Mikroautobusu galima vežti vien tik siuntas, ne tik kartu su keleiviais. Tai puikūs būdas perduoti Danijoje ar Lietuvoje gyvenantiems giminaičiams ar draugams siuntinį.

Ar tai brangu?

Keleivių vežimo į Daniją kaina

Kaina skiriasi priklausomai nuo to, kur važiuojate. Mikroautobusai veža į Daniją mokamais geros kokybės keliais. Visi mokesčiai jau įskaičiuoti į kainą. Kaina yra skirtinga važiuojant į žemyninę Danijos dalį. Tuoj paaiškinsime, kodėl.

Žemyninė Danijos dali pasiekiama keliais. Tuo tarpu sostinė Kopenhaga yra įsikūrusi Zelandijos salos rytuose. Jei keleiviai vyksta į Kopenhagą ar aplinkinius miestelius, būtina keltis keltu arba važiuoti mokamu tiltu per jūrą. Bet kuriuo atveju, tai papildomos išlaidos ir tai įtakoja kainą.

Kelionė maršrutu Lietuva-Kopenhaga kainuoja 450 litų arba 130 eurų arba 1000 Danijos kronų. Tuo tarpu kelionės maršrutu Lietuva-Žemyninė Danijos dalis kaina – 350 litų arba 100 eurų arba 800 Danijos kronų. Siuntinių į Daniją kaina – 100 litų arba 30 eurų arba 250 Danijos kronų. Nuo miesto kaina nepriklauso.

Kelionės detalės

Keleiviai į Daniją vežami mikroautobusu, kuris yra specialiai pritaikytas ilgoms kelionėms. Pavyzdžiui Opel Movano Maxi mikroautobusais turi talpią bagažinę, kurioje telpa keleivių bagažas ir siuntos. Keleiviams yra skirtos tik 8 vietos, nors galėtų būti ir daugiau. Taip yra todėl, kad būtų galima įrengti atlenkiamas sėdynes keleivių komfortui užtikrinti. Taip pat įrengtas papildomas šildymas, vaizdo grotuvas, kuris bent šiek tiek padeda sutrumpinti kelionės laiką. Iš Klaipėdos iki žemyninės dalies yra apie 1800 kilometrų. Kelionė užtrunka apie 16 valandų, jei oro sąlygos geros, o autostradose nėra kamščių.

Kelionę galima užsakyti telefonu prieš 7 dienas, nuo to bilieto kaina nesikeičia. Tai lankstesnis užsakymo būdas, nei skrendant lėktuvu.

Keleivių vežimas į Daniją yra klestintis verslas, tad visada galima rasti paslaugų teikėjų, jei vienas autobusas jau būna pilnas.

Darbo paieškos Kaune

Kuo ilgiau ieškau darbo – tuo dažniau pradedu svajoti apie emigraciją ( evakuaciją ). Apie emigraciją, ne dėl to, kad nebūčiau patriotas, nesugebėčiau rasti darbo Lietuvoje ar pan ( juk sakoma, kad emigruoja tie, kurie tingi dirbti.). Tačiau žinau, kad emigrantai dirba daug sunkiau nei mes. Emigracija reikalinga tam, kad būtų pinigų, o pinigai, kad būtų vaikas, butas, automobilis..

darbas Kaune

[more…]

Darbo paieškos Kaune

Darbo ieškau antrą savaitę. Pirmoji nustebino skelbimų gausa. Išsiunčiau daug CV, sulaukiau skambučių, turėjau kelis pokalbius. Mėgstu pokalbius dėl darbo, nes bendrauti su žmonėmis įdomu ir malonu. Tačiau ar šiais laikais tikrai žmonės kvailesnių ieško ar tik aš ant tokių darbdavių užtaikiau? :)) Pokalbiai dėl darbo vyksta sklandžiai iki to momento, kai užduodu stebuklingą klausimą: “Koks gi atlyginimas, gerbiamieji? “… Tuomet prasideda kažkas neišpasakyto. Darbdavys nuleidžia akis, ir tyliai sako minimumas, o kai kurie drįsta ir mažiau uždirbti duoti. Na jau, na jau, dėkui už sugaištą laiką, viso gero. Geriau aš toliau rašysiu straipsnius, tvarkysiu SEO svetainėms ir svajosiu apie emigraciją…

Darbo skelbimų “tikslumas”

Darbo skelbimų kasdien perverčiu daug. Vartau juos ilgai ir nuobodžiai, kol randu ką nors tinkamo ir siunčiu CV, rašau motyvacinį, foto prisegu. Neatsiliepiu į skelbimus, kuriuos įdeda įdarbinimo agentūros. Kodėl? Teko turėti reikalų. “Susimokėk ir ieškosim tau darbo” sistema manes nevilioja. Labai daug skelbimų neturi konkrečios informacijos: atlyginimo, darbo sąlygų ( nuėjęs pokalbio sužinai, kad į vadybininko pareigas įeina pagalbinio darbininko, pardavėjo, web svetainės administratoriaus ir dar n darbų.) ir t.t. Tačiau to nesužinosi ir telefonu. Visa tai atsiskleidžia pokalbio metu, kada darbdavys pasakoja apie darbo pobūdį. Savotiškas laiko gaišimas, bet taip yra nevisur. Rimtą įmonė skelbimą įdeda konkretų ir tu jau gali spręsti tinki ar ne…

Ieškau darbo

Neesu išlepęs, teko dirbti gan įvairius darbus. Man neegzistuoja blogi ir geri darbai, tačiau egzistuoja blogos ir geros darbo sąlygos. Jei esate darbdavys ir  turite laisvą darbo vietą etatiniam lietuviui – susisiekite, pateiksiu CV ir galbūt atitiksiu Jūsų lūkesčius. Pažadu:

  • Nevėluoti į darbą daugiau nei viršininkas.
  • Nepritrupinti darbe maisto ir nepalikinėti pakuočių nuo jo.
  • Nemiegoti darbe, kai viršininkas mato.
  • Netingėti.
  • DIRBTI

O jei rimčiau tiktų pardavėjo – konsultanto, pardavimų vadybininko, internetinės svetainės administratoriaus ar pan. pareigos, tačiau galite siųlyti ir kitus variantus:

Manau, darbas turi būti tinkamai įvertintas, tad ir atlyginimas neturėtų būt minimumas. Didesnis atlyginimas motyvuoja rimčiau žiūrėti į pareigas ir geriau atlikti pavestas užduotis.

Kadangi antra savaitė dar tik prasidėjo aš tikiu, kad emigruot neteks ir darbą rasiu;)

Beje, kokius žinote populiaresnius darbo skelbimo puslapius?

 

Ką daryti netekus darbo

ieskau darbo KauneTaip jau yra, kad nevisi darbai trunka amžinai, kartais dėl vienų ar kitų priežasčių tenka atsisveikinti su darbdaviu. Štai antra diena, kai ieškaus kito darbo. Išsiunčiau kalną CV ir toliau siuntinėju, žvalgausi, skambinėju. Rasti oficialų darbą kol kas sekas ne kaip: keli pokalbiai – negundantys minimalūs atlyginimai, na, bet tikiu, kad kas nors atsiras. Prarastą darbą priimkime kaip galimybę susirasti geresnį;)..

O kol ieškai darbo tampi lunatiku, diena su naktim maišosi 🙂 Atrodo nieko neveikei per dieną, tad atėjus vakarui ir miegas neima, ryte keltis sunkiau nei įprastai. Bet prisiverčiau,  padarau pertrauką tarp CV siuntinėjimų, pasidarau puodelį kakavos ir pasidalinsiu dykaduonio gyvenimo peripetijomis. Šiandien jau griebiamės šiokios tokios veiklos, kad sustatyti viską į buvusias vėžias:

[more…]

 

 

 

1. Susikuriam sau darbo. Na, susitvarkėm namus, išplovėm indus, pagaminsim vakarienę. Ką dar galim nuveikt? Galim! Sėsiu parašysiu straipsnius, kurių terminas artėja į pabaigą, išmoksiu ką nors įdomaus.  Išties tai puikus metas įgyvendint senoms idėjoms, kurioms visada trūko laiko, ta galbūt taip ir reiktų padaryt. Bėda, kad idėjoms nevisada galimybės palankios, tad jos bus dar atidėliotos. Ką dar galime padaryti? Susitvarkom CV, pasirašom keletą motyvacinių laiškų arba imamės kokios nors sau mielos ir svarbiausia naudingos veiklos. Šiukštu netynginiaujam, negulinėjam lovoj iki pietų ir nežiūrim kvailų melodramų per tv grauždami saldumynus. Galų gale pranešam pažįstamiems, ka aktyviai ieškom darbo ( Jei turite ką pasiūlyti – būčiau dėkingas 😉 ).

2. Apmastom ką norėtume veikti toliau. Išmokau šio to naujo su fotošopu, perskaičiau kelis įdomius straipsnius ir susimąsčiau ką norėčiau dirbti. Na žinoma, norėt galima daug ar ne? Norėčiau, ko gero, pareigų, kuriose galėčiau išnaudoti savo žinias, kuriame išmokčiau kažko naujo, nežinau kas tai būtų ir tai blogiausia, bet manau paanalizavęs darbo rinką ką nors daugiau mažiau tinkamo tikrai atrasiu. Aš neesu išrankus, darbo nebijau, tiesiog jei bus galima rinktis, kaip ir kiekvienas žmogus, rinksiuos geresnį variantą.

darbo kaune

3.  Pradėti blogą ar straipsnių seriją apie darbo paieškas. Dar viena geniali mintis. Blogo pradėti neapsimoka, nes kažkada tą darbą tikrai rasiu ir neturėsiu ką parašyti bloge, tad liks jis apleistas, užmirštas, o tai man nepatinka. Nenoriu teršt interneto. O straipsnių serija, tikrai gera mintis. Šiuo straipsniu ją ir pradedu. Pasistengsiu periodiškai pasakot kaip sekasi rasti arba nerasti darbo.

4.  Pradedam skaityti. Susiradau keletą neblogų knygų ir ketinu jas perskaityti. Jei knyga įdomi, perskaitau ją iš tiesų greitai. Nauda po kiekvienos sukramtytos knygos didžiulė ir turėčiau pastebėti, kad jos tikrai geriau veikia, nei koks filmas, serialas, pc žaidimas.

5. Pasidomim įstatymais. Tiksliau darbo kodeksu, lengvatomis, kurias siūlo Didžiai gerbiama darbo birža. Nors aš neketinu sėdėti sudėjęs rankas ir laukti kol kas nors ką nors ant lėkštutės atneš, bet pasidomėti vis gi reikia, kad po to neprikapsėtų kokia stebuklinga skola VMI ar pan.