10 priežasčių, kodėl Palanga vis dar kurortas Nr. 1 Lietuvoje

ramentaiLietuvoje yra 2 kurortai – Palanga ir Druskininkai. Abu kiekvienais metais varžosi dėl lankytojų, o tiksliau dėl jų paliekamų pinigų. Tų pinigų jiems niekada nebūna maža, todėl pastaraisiais metais įvedinėja įvažiavimo, pagalvės ir visokius „oro“ mokesčius. Nepaisant to, lietuviai vis tiek savo kurortus labai myli ir stengiasi juose apsilankyti bent kartą per metus.

Situacija Palangoje vasarą yra įdomi – viskas atgyja, kainos pakyla, lankytojų pagausėja. Kuo jų daugiau, tuo kainos didesnės. Jau seniai paskaičiuota ir turizmo įmonių PR‘o agentūrų apgiedota mintis, kad Turkijoje ilsėtis pigiau, nei Palangoje. Nepaisant to, lietuviai ordomis plaukia į pajūrį karštais penktadienių vakarais, o sekmadieniais talžo vieni kitus ramentais pakelėse bandydami grįžti namo trečia eismo juosta. Pabandykime surasti tas priežastis, dėl kurių lietuviai dievina Palangą, ir čia sugrįžta kiekvienais metais? Logiškai jie to daryti neturėtų, bet kur tau čia logika Lietuvoj?..

Priežastis 10. Lietuviškas smėlis.

kopos

Palangos kopos su gelsvo smėlio paplūdimiais iš tiesų prilygsta patiems geriausiems pasaulio kurortams, kadangi tokie paplūdimiai yra ypač vertinami. Negilu, minkštas smėlis be akmenų ir medūzų lavonų, beveik nėra žvyro. Pati pakrantė gana siaura, bet iš karto statėja apsaugodama nuo vėjo. Tarp kopų galima degintis net esant 18 laipsnių temperatūrai, jei tik randi, kur vėjas neužpučia. Lietuviškas smėlis yra vienas iš tų dalykų, kuris traukia šeimas atostogauti Palangoje, Šventojoje ir aplinkiniuose kaimeliuose. Kartais galima pastebėti, kai šeima kiek ūgtelėjusius vaikus atveža prie jūros pirmą kartą. Vaikai, lyg išprotėję laksto ir visur kasinėja, nes tokios smėlio dėžės jie dar nebuvo matę gyvenime…

Priežastis 9. Gamtos grožis.

Palangos gamta yra graži. Niekas nedrįstų ginčytis, nes tokiais minkštais pušynais ir smėlėtomis kalvelėmis gali pasigirti tik Dzūkija ir amžinasis konkurentas Druskininkai. Kitai Lietuvos daliai tokia gamta yra tikrai romantiška ir įspūdinga.

Priežastis 8. Atrakcionai.

atrakcionaiKad ir kaip Palangos valdžia bekariautų su tais olandų atrakcionininkais, jie vis tiek randa būdų atsivežti savo karuseles. Jei ne jie, tai kiti, bet Palangoje visą vasarą pasisupti iki apsivėmimo tikrai yra kur . Galų gale galima nuvažiuoti ir į Šventąją, ir į HBH pramogų parką ir pasikarstyti po medžius. Kur daugiau vaikai ir suaugusieji gali pasivažinėti mašinėlėmis? Tik Palangoje, tad su tam tikro amžiaus vaikais atrakcionai tampa gana rimta priežastimi, dėl ko geriau keliauti į pajūrį, o ne į karštąjį Egiptą.

Priežastis 7. Apgyvendinimas nameliuose.

nameliaiUžsieniečiai, pamatę mūsų namelius dažnai pagalvoja – „Na, tie lietuviai ir atvykstantys rusai – tikri ekstremalai“. Ypač ekstremalumas pasireiškia vėsesniu oru, kai tenka dar ir šildytuvus nameliuose įsijungti, nes drėgmė per kaulus smelkiasi ir miegoti naktį neduoda. Nesvarbu, čia Lietuviams yra ne minusas, o pliusas, juo labiau, kad visada galima surasti, kas namelius nuomoja pigiau. Arba per pažįstamus paderinti kainas. 100 litų už 2 kambarius, kuriuose telpa 6 asmenų šeima yra labai priimtina kaina, ir visai nesvarbu, kad vakarienė bare gali atsieiti brangiau…

Priežastis 6. Yra ką veikti inteligentams.

Lietuvos inteligentai yra labai dideli pajūrio mylėtojai. Vien tas faktas, kad Didysis kunigaikštis Vytautas iš Palangos žynių pagrobė vaidilutę Birutę ir ją vedė sukelia tikrą ekstazę – tokios romantiškos karalių istorijos gali pavydėti ne viena monarchija. Tiesa, monarchijos Lietuvoje jau seniai nebėra, tačiau lieka kita klasikinė tautosaka apie Eglę žalčių karalienę, kur veiksmas irgi vyksta Palangos apylinkėse. Lietuviška jūra tapo įkvėpimu Čiurlioniui, sukūrusiam savo garsiąją simfoninę poemą „Jūra“ ir nutapiusiam keletą paveikslų jūros tema („Jūros sonata“). Vieni garsiausių Lietuvos kino filmų yra „Moteris ir 4 jos vyrai“ bei „Elzė iš Gilijos“, taip pat mūsų paplūdimyje buvo filmuojami ir šiuolaikiniai kino filmai bei dokumentika.

Norintiems „pasikultūrinti“ tai galima padaryti Palangos gintarų muziejuje ir visame Tiškevičių dvaro parko teritorijoje. Čia jaučiama tikroji Lietuvos dvarininkijos dvasia. Gaila, kad Kurhauzas dar nesutvarkytas, bet tai irgi atspindi mūsų kultūrinį paveldą.

Visada galima pasigrožėti neogotikine Palangos bažnyčia. Yra net stačiatikių cerkvė. Inteligentijai yra ką veikti Palangoje. Juo labiau, kad Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013.

Priežastis 5. Geriau už Brighton Beach ir fjordus…

palangos papludimys

Tie, kas vasarą deginasi Braitone ar kituose Anglijos „kurortuose“ trina nugaras į kumščio didumo juodus akmenis, nevienareikšmiškai gali pasakyti, kad geriausios atostogos – Palangoje ir pas močiutę kaime. Anglija turi daugiau kurortų, negu Lietuva ežerų, tačiau ten emigravę lietuviai atostogas mieliau praleidžia prie Baltijos jūros. Į vasaros pabaigą ji būna net šiltesnė, nei Šiaurės jūra. Taip pat ir Norvegijos lietuviai labai vertina Palangą, nes tokių smėlėtų paplūdimių Norvegijoje su žiburiu ieškoti reikia.

Priežastis 4. Galima susikalbėti su rusais ir žemaičiais

Vilniečiai, grįžę iš Palangos dažnai juokauja, kad su rusais jiems sekėsi kur kas lengviau susikalbėti, negu su vietiniais žemaičiais, kuriems Palanga yra už mažiau nei 100 kilometrų. Iš tikrųjų pagrindiniai turistai pajūryje yra nostalgiškieji rusai, šiek tiek vokiečių (didžioji jų dauguma lieka Neringoje ir Klaipėdoje) ir pusė Žemaitijos, kuriems iki jūros šiaip netoli. Anglų kalbos čia nereikia, todėl ir važiuoja visa senstančioji Lietuvos dalis. Kalbos barjeras – labai svarbus per atostogas, tad daug kas vien dėl to nerizikuoja vykti į užsienį.

Priežastis 3. Susitikimas su giminėmis ir draugais.

Lietuva – švogerių kraštas. Taigi bevaikščiodamas pajūriu visada sutiksi bendradarbį, seną pažįstamą, kaimyną, mokslų laikų draugus ar buvusią meilę. Malonūs susitikimai ir pasikalbėjimai ilgai netrunka – reikia eiti tolyn ir bambėti, kad niekur nuo jų nepasislėpsi… Nors širdies gilumoje taip ir norisi susitikti su draugais ir seniai nematytais prietėliais.

Priežastis 2. Galima maitintis naminiu maistu.

virtuvėlė

Lietuvių skrandžiai – labai jautrūs. Jie nepriima restoranuose gaminto maisto. Todėl būtina maistą gamintis per atostogas patiems. Tai galima padaryti nuomojantis namelius bendrose virtuvėse, arba apartamentus privačiuose namuose. Be to galima ir sutaupyti atsivežus kelias lašinių paltis iš namų.

Priežastis 1. Gali daryti, ką nori…

Turbūt svarbiausia priežastis, dėl kurios lietuviai taip veržiasi į Palangą, o ne į Egiptą yra ta, kad čia viskas žinoma, ir galima daryti, ką tik nori. Galima keiktis, girtauti, koneveikti kaimynus, „kabinti“ merginas, esant reikalusi susimušti su kitais poilsiautojais dėl smulkmenos. Juk taip artima ir malonu. Juk Palanga – mūsų žemė, mūsų kraštas, kuriame užaugome ir supratome, kad jūra – sūri, o pušys linksta nuo vėjo.

Priežasčių atostogauti Palangoje yra dar dešimtys, jos visos individualios. Nesvarbu, kad išmaišome Egiptą, Turkiją, Ispaniją, Graikiją. Bent kartą metuose būtinai turime nuvažiuoti bent porai dienų į Palangą, kad eilinį kartą galėtume iškeikti prastą orą, prišlapintą Baltijos jūrą ir naktinius muzikos garsus.

Laukiame Jūsų Palangoje ir šiais metais!

Pabaigai – vienos šeimos filmukas apie jų poilsį Palangoje 2012 metais. Labai nuotaikingas ir linksmas.

Kokias galimybes atveria lėktuvų bilietai į Lutoną

Lutonas – nedidelis miestelis Londono pakraštyje už keliasdešimties kilometrų nuo pačio Londono centro. Londono mastais tai nėra toli, tačiau oro uostas yra laikomas nuošalesniu. Tiesa, jis yra tik 4 pagal dydį iš Londono oro uostų. Taip pat jis yra penktas pagal pervežamų keleivių skaičių visoje Jungtinėje Karalystėje. Londone yra 6 tarptautiniai oro uostai, tad visada reikia pasirinkti tolimesnius kelionės maršrutus prieš perkant bilietus. Iš Lietuvos galima tiesiogiai nuskristi į Lutoną ir Sanstedą iš Vilniaus su Ryanair ir Gatwicką iš Kauno, taip pat skraido ir Wizzair lėktuvas iš Vilniaus.

lutono oro uostas

Iš Londono yra pasiekiamas visas pasaulis. Tačiau oro uostai yra nutolę vienas nuo kito per keliasdešimt kilometrų, todėl greitų skrydžių iš kito oro uosto planuoti neverta. Štai iš Lutono į Sanstedą teks važiuoti daugiau nei 100 kilometrų ir sugaišti daugiau nei valandą.

Londono oro uostai

2011 metų duomenys. Šaltinis – Wikipedia.org straipsnis apie Londono oro uostus.

Iki Gatwicko – 86 kilometrai ir sugaišite 50 minučių. Lutonas nėra pats geriausias oro uostas, iš kurio reiktų pradėti kelionę į tolimas šalis. Hethrow oro uostas turi daugybę transatlantinių skrydžių, tad tektų nusigauti pirmiausiai ten. Jis nuo Lutono yra už beveik 60 kilometrų, o kelionei iš vieno oro uosto į kitą sugaišite apie 40 minučių.

Bet šį kartą norime pakalbėti ne apie Londono oro uostus ir judėjimą tarp jų, bet apie tas šalis, kurias galite pamatyti skrisdami iš Lutono, taip pat ir kiek kainuoja lėktuvų bilietai svarais.

kryptys

Hong Kongas

Tiesioginis skrydis iš Londono į Hong Kongą, deja yra neįmanomas dėl per didelio atstumo. Lėktuvas privalo nusileisti papildyti degalų atsargas. Tai jis daro Ben Guriono oro uoste Tel Avive, Izraelyje. Keleiviai paprastai neišlipa iš lėktuvo, nes čia jis tik prisipila degalų, iškrauna krovinius ir keliauja toliau.

Pekinas, Kinija

Vykstant intensyviai prekybai su kinais, šis maršrutas yra labai paklausus, nes vykstama ne poilsiauti, o sudarinėti svarbių sandorių.

Mumbajus, Indija

Tikriausiai nieko šis maršrutas nestebina, kai Didžiojoje Britanijoje tiek daug iš Indijos kilusių žmonių, kurie skrenda atostogauti ar aplankyti savo giminių.

Bankokas, Tailandas

Dar viena Azijos šalis, kur turistai keliauja atostogauti. (tik užsakomieji maršrutai)

Sharm el Sheikhas, Egiptas

Šis maršrutas turėtų būti įdomus ir lietuviams, mėgstantiems  atostogauti Egipte. Tiesioginius skrydžius vykdo EasyJet už 300-350 svarų į abi puses. Taip pat yra ir kita galimybė – Thompson Airways kompanija, todėl reiktų pasidomėti atostogomis per šią turizmo agentūrą. Jei kainos priimtinos, beliks tik nuskristi į Lutoną, ir prisijungti prie anglų turistų grupės. Nuo 2013 lapkričio mėnesio į Sharm el Sheikhą skrydžius planuoja ir kita bendrovė –Monarch Airlines, tad į šį lietuvių pamėgtą kurortą galima keliauti ir patiems.

Tel Avivas, Izraelis

Izraelis turi ką pasiūlyti ir turistams, ir verslininkams ir bet kuriam krikščioniui, norinčiam pažinti savo religijos ištakas. Skrydžius vykdo EasyJet. Kaina – 300-350 svarų (1200-1400 litų).

Reikjavikas, Islandija

Pamatyti Islandiją turėtume kiekvienas, nes tokio stebuklo dar nesame matę. Tai galima padaryti skrendant tiesiogiai su EasyJet už 120 (apie 500 Lt) svarų į abi puses. Ši kelionė labai nebrangi, bet įspūdinga.

Kiti maršrutai yra daugiau užsakomieji, juos vykdo Anglijos turizmo agentūros, tad lėktuvų bilietai yra įtraukiami į visos kelionės kainą. Turint omenyje, kad iš Didžiosios Britanijos turistų srautai yra daug didesni nei iš Lietuvos, galima susirasti visai padorių pasiūlymų. Dabar lietuviai važiuoja į Varšuvos or uostą ir iš ten skrenda atostogauti, tačiau radus tinkamą kainą skrydis iš Vilniaus į Lutona gali būti ne brangesnis, nei autobuso bilietas į Varšuvą (69 Lt į vieną pusę), nes laiko ir komforto prasme lėktuvas turi aiškų pranašumą.

Pradėkime keliauti iš Anglijos? Juk lėktuvų bilietai į Londoną nėra labai brangūs.

Video, parodantis, kaip atrodo Lutono oro uostas ir išvykimo terminalai

Visa tiesa apie turkus ir Turkiją

Turkijoje buvau pora kartį, dar daugiau kartų – kitose musulmoniškose Šiaurės Afrikos šalyse. Po tokios patirties pradeda ryškėti tam tikri dalykai, su kuriais norėtųsi pasidalinti. Kelionės į Turkiją – vienos populiariausių, tad reiktų iš arčiau susipažinti su šios didelės šalies papročiais ir kultūra.

turkijos žemėlapis

Meilė

Turkai šaukia, kad myli lietuves moteris iš karto. Tikra tiesa. Lietuvaites turkų „eržilai“ myli visa širdimi, pamyli kaip priklauso pietietiškam temperamentui. Meilė tęsiasi dvi savaites. Po to dar vyksta kažkoks susirašinėjimas, tačiau labai retai jis išlieka, kaip kažkokie santykiai, nes turkas paprastai jau būna įsimylėjęs kitą. Tad nereikia stebėtis, kai turkas sakys „turėjau merginą iš Kauno“. Jis nemeluoja, iš tikrųjų turėjo. Ir greičiausiai turėjo dar ir iš Vilniaus ar Šiaulių 😉

KapadokijaTurkijai sausros nebaisios

Kai kas įsivaizduoja, kad Turkija labai panaši į Egiptą – su dykumomis, sausromis, smėlio audromis. Šio gėrio jie tikrai turi, bet ten, kur turistai paprastai nevažiuoja – šalies gilumoje. Turistinėse zonose palei Viduržemio ir Egėjo jūras vandens išteklių yra apstu. Čia juk kalnai, o kalnuose pilna šaltinių. Turkija net savo slidinėjimo kurortus turi su sniegu, tad vandens jie niekada nepritrūks nei gėrimui, nei žemės ūkiui.

Turkija turi viską

Kažkada turistai turkų paklausė – ką jūs gautumėt tokio įstoję į Europos Sąjungą, ko dabar neturite patys? Tie pradėjo juoktis… Visų pirma paprasti turkų darbininkai ir paslaugų sferos darbuotojai labai į ES nesiveržia dėl kylančių kainų. Antra, Turkija tokia didelė ir turtinga ištekliais šalis, kad jai labai daug nieko ir nereikia. Lietuva yra priklausoma nuo naftos ir dujų tiekimo, turkai tai turi. Maža to, jų šalyje yra tiek naudingų iškasenų, kad kaimyninės šalys yra iš dalies priklausomos nuo jų. Tie patys turkai, kuriems tas klausimas buvo užduotas juokavo, kad jie importuoja tik kiaušinius iš Egipto, nes draugiškos musulmoniškos valstybės turi kažkuo prekiauti… Atminkite, tai turtinga šalis, nors joje gyvena ir daug vargšų. Į juos požiūris yra kitoks, nei krikščioniškose šalyse.

turkas pardavėjasNe visad turkas, kas turku dedasi…

Tikri turkai pyksta – privažiavo čia visokių išeivių iš buvusios Sovietų Sąjungos ir jiems čia visą reikalą gadina – nei prekiauti dorai nemoka, nei tradicijų laikosi… Kai kurie turgaus prekeiviai, kurie vaišina arbata ir duoda patraukti kaljano, kai pas juos renkiesi daugiau suvenyrų gali papasakoti, kad ir jų tėvai ir seneliai dirbo prekeiviais. Taip jiems įdiegtas derybų menas, kliento „apšokinėjimo“ gudrybės ir kiti dalykai, kurie mus, rytų europiečius, dažnai nervina. Pasirodo, iš buvusios Sovietų Sąjungos, o konkrečiai Turkmėnistano, Tadžikistano ir kitų Centrinės Azijos šalių atvyko prekeiviai, kurie gerai kalba rusiškai, bet atrodo, kaip tikri turkai. Jų gimtoji kalba yra kilusi iš tos pačios tiurkų kalbų šeimos, todėl jie greitai ją išmoksta ir juos sunku atskirti turistams, o kartais net ir vietiniams. Taip Turkijoje klesti verslas, kurį valdo rusakalbiai.

Kelionės į Turkiją metu galima sužinoti ir daugiau dalykų, kurie užgniauš kvapą ir privers aikčioti iš nuostabos. Vien jau paaiškinimas, ką turkai veikia kai saulė nusileidžia per Ramadaną, yra labai įdomus. Keliaukite ten ir įsitikinkite patys. Tik reikia užduoti teisingus klausimus savo gidams.

Vežame į Daniją mikroautobusu

vežame į danijąKaip neseniai rašė populiarioji spauda, lietuviai norėtų būti vadinami skandinavų pusbroliais. Amžius gyvenome šalia, kariavome, taikėmės, giminiavomės, tačiau vėliau keliai pasuko į skirtingas puses. Socializmas buvo įgyvendintas kiek kitaip, tačiau dabar turime tokią situaciją, kai socialinė sistema Skandinavijoje mus visus traukia, lyg magnetas.

Atsivėrus Europos Sąjungos šalių ir Norvegijos sienoms, lietuviai plūsta į Skandinaviją sezoniniams ir nuolatiniams darbams, taip pat mokytis ir semtis patirties iš turtingų tradicijų šalių. Kaip ten nuvykti? Variantai yra du – pigiu skrydžiu į Kopenhagą arba mikroautobusu, vežančiu keleivius į Daniją. Mikroautobusai į Daniją keleivius veža gana dažnai – tris kartus per savaitę. Tiek pat kartų grįžta iš Danijos, tad susisiekimas su Lietuva yra, galima sakyti, neblogas.

Kelionės mikroautobusu privalumai

Kai lėktuvų bilietai tokie pigūs, kelionės į Danija mikroautobusu kiek sumažėjo, tačiau vis tiek išliko paklausios. Kodėl? Kokie yra kelionės mikroautobusu privalumai?

  1. Mikroautobuso maršrutas yra lankstus – vairuotojas gali užsukti ir į nedidelius miestelius, jei neprieštarauja kiti keleiviai. Taip galima sutaupyti kelionės iš oro uosto į namus sąskaita.
  2. Mikroautobuse galima vežti daugiau bagažo. Pigių skrydžių bendrovės apmokestina bagažą papildomai 15-30 eurų mokesčiais. Taip kelionės kaina išauga labai smarkiai, tuo tarpu mikroautobuse bagažas yra neapmokestinamas.
  3. Mikroautobusas gali sustoti ir išleisti keleivius pakeliui. Važiuodami į Daniją galite išlipti Lenkijos ar Vokietijos miestuose, ir toliau kelionę tęsti kitomis transporto priemonėmis.
  4. Mikroautobusas – puiki išeitis bijantiems skrydžių.
  5. Mikroautobusu galima vežti vien tik siuntas, ne tik kartu su keleiviais. Tai puikūs būdas perduoti Danijoje ar Lietuvoje gyvenantiems giminaičiams ar draugams siuntinį.

Ar tai brangu?

Keleivių vežimo į Daniją kaina

Kaina skiriasi priklausomai nuo to, kur važiuojate. Mikroautobusai veža į Daniją mokamais geros kokybės keliais. Visi mokesčiai jau įskaičiuoti į kainą. Kaina yra skirtinga važiuojant į žemyninę Danijos dalį. Tuoj paaiškinsime, kodėl.

Žemyninė Danijos dali pasiekiama keliais. Tuo tarpu sostinė Kopenhaga yra įsikūrusi Zelandijos salos rytuose. Jei keleiviai vyksta į Kopenhagą ar aplinkinius miestelius, būtina keltis keltu arba važiuoti mokamu tiltu per jūrą. Bet kuriuo atveju, tai papildomos išlaidos ir tai įtakoja kainą.

Kelionė maršrutu Lietuva-Kopenhaga kainuoja 450 litų arba 130 eurų arba 1000 Danijos kronų. Tuo tarpu kelionės maršrutu Lietuva-Žemyninė Danijos dalis kaina – 350 litų arba 100 eurų arba 800 Danijos kronų. Siuntinių į Daniją kaina – 100 litų arba 30 eurų arba 250 Danijos kronų. Nuo miesto kaina nepriklauso.

Kelionės detalės

Keleiviai į Daniją vežami mikroautobusu, kuris yra specialiai pritaikytas ilgoms kelionėms. Pavyzdžiui Opel Movano Maxi mikroautobusais turi talpią bagažinę, kurioje telpa keleivių bagažas ir siuntos. Keleiviams yra skirtos tik 8 vietos, nors galėtų būti ir daugiau. Taip yra todėl, kad būtų galima įrengti atlenkiamas sėdynes keleivių komfortui užtikrinti. Taip pat įrengtas papildomas šildymas, vaizdo grotuvas, kuris bent šiek tiek padeda sutrumpinti kelionės laiką. Iš Klaipėdos iki žemyninės dalies yra apie 1800 kilometrų. Kelionė užtrunka apie 16 valandų, jei oro sąlygos geros, o autostradose nėra kamščių.

Kelionę galima užsakyti telefonu prieš 7 dienas, nuo to bilieto kaina nesikeičia. Tai lankstesnis užsakymo būdas, nei skrendant lėktuvu.

Keleivių vežimas į Daniją yra klestintis verslas, tad visada galima rasti paslaugų teikėjų, jei vienas autobusas jau būna pilnas.

Wizzair istorija

wizzairLietuvoje veikia dvi pigių skrydžių bendrovės, apie kurias norėtųsi žinoti kur kas daugiau, nei jų specialūs pasiūlymai. Kas jos, iš kur jos, ko siekia? Apie Ryanair istoriją jau rašyta, tad norėtųsi dabar panagrinėti Wizzair bendrovės praeitį.

Wizzair istorija, deja, nėra tokia įspūdinga, kaip Ryanair, tačiau nepaisant to, ją žinoti būtina taip pat. Wizzair skrydžiai yra pakankamai pigūs, kad lietuviai masiškai skraidytų su šia nedidele bendrove. Taigi, žadėti faktai.

2003 metai. Šeši žmonės su vengru Józsefu Váradi priešakyje įkuria Wizzair kompaniją. Iki tol Jozefas Varadi dirbo Vengrijos nacionalinių oro linijų generaliniu direktoriumi, tad turėjo visus reikiamus ryšius ir žinias naujoms avialinijoms įkurti.

2004 metai. Gegužės 19 dieną iš Katovicų oro uosto Lenkijoje pakyla pirmasis Wizzair lėktuvas. Įdomus sutapimas, bet tai atsitiko netrukus po to, kai Lenkija, Lietuva, Vengrija ir kitos šalys įstojo į Europos Sąjungą, ir šių šalių keleiviams atsivėrė Europos Sąjungos oro erdvė. Per pusmetį buvo pervežta 1,4 milijono keleivių. Azijos pigių skrydžių bendrovės Tiger Airwais įkūrėjai Indigo Partners LLC tampa didžiausiais investuotojais.

2005 metai. Wizzair atidaro bazes Bulgarijoje ir Vengrijoje. Taip pat atidaromos bazės Lenkijoje – Varšuvoje ir Gdanske. Tai jau trys bazės Lenkijoje, tad Wizzair tampa vengriška oro vežėjų bendrove dirbančia daugiausiai Lenkijos rinkoje.

2008 metai. Wizzair atidaro bazę Ukrainoje.

2009 metai. Wizzair pradeda darbą Rumunijoje, Timisoaroje ir Bukarešte, taip pat ir Cluj-Napoca oro uoste.

2011 metai. Pagrindinis biuras atidaromas Budapešte Vengrijoje. Atidaroma ir bazė Serbijoje. Naujos bazės Vilniuje, taip pat ir Čekijoje, Makedonijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje. Pervežta jau 11 milijonų keleivių per metus.

Wizzair pradėjo rimtą konkurencinę kovą su Ryanair. Ši kova pasireiškė tuo, kad Wizzair vengia skraidyti į tuos pačius oro uostus, kaip Ryanair. Ryanair taip pat nemato savęs Rytų Europos rinkoje (tai davė suprasti Ryanair vadovas, sakydamas, kad Baltarusijos keleiviai Ryanair nelabai domina), tuo tarpu Wizzair dirba išskirtinai Vidurio ir Rytų Europos rinkose.

Ištrauka iš TV laidos „Pinigų karta“ apie Ryanair ir Wizair karą.

[youtuber youtube=’http://www.youtube.com/watch?v=j8Rtu895tAI’]