Visa tiesa apie turkus ir Turkiją

Turkijoje buvau pora kartį, dar daugiau kartų – kitose musulmoniškose Šiaurės Afrikos šalyse. Po tokios patirties pradeda ryškėti tam tikri dalykai, su kuriais norėtųsi pasidalinti. Kelionės į Turkiją – vienos populiariausių, tad reiktų iš arčiau susipažinti su šios didelės šalies papročiais ir kultūra.

turkijos žemėlapis

Meilė

Turkai šaukia, kad myli lietuves moteris iš karto. Tikra tiesa. Lietuvaites turkų „eržilai“ myli visa širdimi, pamyli kaip priklauso pietietiškam temperamentui. Meilė tęsiasi dvi savaites. Po to dar vyksta kažkoks susirašinėjimas, tačiau labai retai jis išlieka, kaip kažkokie santykiai, nes turkas paprastai jau būna įsimylėjęs kitą. Tad nereikia stebėtis, kai turkas sakys „turėjau merginą iš Kauno“. Jis nemeluoja, iš tikrųjų turėjo. Ir greičiausiai turėjo dar ir iš Vilniaus ar Šiaulių 😉

KapadokijaTurkijai sausros nebaisios

Kai kas įsivaizduoja, kad Turkija labai panaši į Egiptą – su dykumomis, sausromis, smėlio audromis. Šio gėrio jie tikrai turi, bet ten, kur turistai paprastai nevažiuoja – šalies gilumoje. Turistinėse zonose palei Viduržemio ir Egėjo jūras vandens išteklių yra apstu. Čia juk kalnai, o kalnuose pilna šaltinių. Turkija net savo slidinėjimo kurortus turi su sniegu, tad vandens jie niekada nepritrūks nei gėrimui, nei žemės ūkiui.

Turkija turi viską

Kažkada turistai turkų paklausė – ką jūs gautumėt tokio įstoję į Europos Sąjungą, ko dabar neturite patys? Tie pradėjo juoktis… Visų pirma paprasti turkų darbininkai ir paslaugų sferos darbuotojai labai į ES nesiveržia dėl kylančių kainų. Antra, Turkija tokia didelė ir turtinga ištekliais šalis, kad jai labai daug nieko ir nereikia. Lietuva yra priklausoma nuo naftos ir dujų tiekimo, turkai tai turi. Maža to, jų šalyje yra tiek naudingų iškasenų, kad kaimyninės šalys yra iš dalies priklausomos nuo jų. Tie patys turkai, kuriems tas klausimas buvo užduotas juokavo, kad jie importuoja tik kiaušinius iš Egipto, nes draugiškos musulmoniškos valstybės turi kažkuo prekiauti… Atminkite, tai turtinga šalis, nors joje gyvena ir daug vargšų. Į juos požiūris yra kitoks, nei krikščioniškose šalyse.

turkas pardavėjasNe visad turkas, kas turku dedasi…

Tikri turkai pyksta – privažiavo čia visokių išeivių iš buvusios Sovietų Sąjungos ir jiems čia visą reikalą gadina – nei prekiauti dorai nemoka, nei tradicijų laikosi… Kai kurie turgaus prekeiviai, kurie vaišina arbata ir duoda patraukti kaljano, kai pas juos renkiesi daugiau suvenyrų gali papasakoti, kad ir jų tėvai ir seneliai dirbo prekeiviais. Taip jiems įdiegtas derybų menas, kliento „apšokinėjimo“ gudrybės ir kiti dalykai, kurie mus, rytų europiečius, dažnai nervina. Pasirodo, iš buvusios Sovietų Sąjungos, o konkrečiai Turkmėnistano, Tadžikistano ir kitų Centrinės Azijos šalių atvyko prekeiviai, kurie gerai kalba rusiškai, bet atrodo, kaip tikri turkai. Jų gimtoji kalba yra kilusi iš tos pačios tiurkų kalbų šeimos, todėl jie greitai ją išmoksta ir juos sunku atskirti turistams, o kartais net ir vietiniams. Taip Turkijoje klesti verslas, kurį valdo rusakalbiai.

Kelionės į Turkiją metu galima sužinoti ir daugiau dalykų, kurie užgniauš kvapą ir privers aikčioti iš nuostabos. Vien jau paaiškinimas, ką turkai veikia kai saulė nusileidžia per Ramadaną, yra labai įdomus. Keliaukite ten ir įsitikinkite patys. Tik reikia užduoti teisingus klausimus savo gidams.

Vežame į Daniją mikroautobusu

vežame į danijąKaip neseniai rašė populiarioji spauda, lietuviai norėtų būti vadinami skandinavų pusbroliais. Amžius gyvenome šalia, kariavome, taikėmės, giminiavomės, tačiau vėliau keliai pasuko į skirtingas puses. Socializmas buvo įgyvendintas kiek kitaip, tačiau dabar turime tokią situaciją, kai socialinė sistema Skandinavijoje mus visus traukia, lyg magnetas.

Atsivėrus Europos Sąjungos šalių ir Norvegijos sienoms, lietuviai plūsta į Skandinaviją sezoniniams ir nuolatiniams darbams, taip pat mokytis ir semtis patirties iš turtingų tradicijų šalių. Kaip ten nuvykti? Variantai yra du – pigiu skrydžiu į Kopenhagą arba mikroautobusu, vežančiu keleivius į Daniją. Mikroautobusai į Daniją keleivius veža gana dažnai – tris kartus per savaitę. Tiek pat kartų grįžta iš Danijos, tad susisiekimas su Lietuva yra, galima sakyti, neblogas.

Kelionės mikroautobusu privalumai

Kai lėktuvų bilietai tokie pigūs, kelionės į Danija mikroautobusu kiek sumažėjo, tačiau vis tiek išliko paklausios. Kodėl? Kokie yra kelionės mikroautobusu privalumai?

  1. Mikroautobuso maršrutas yra lankstus – vairuotojas gali užsukti ir į nedidelius miestelius, jei neprieštarauja kiti keleiviai. Taip galima sutaupyti kelionės iš oro uosto į namus sąskaita.
  2. Mikroautobuse galima vežti daugiau bagažo. Pigių skrydžių bendrovės apmokestina bagažą papildomai 15-30 eurų mokesčiais. Taip kelionės kaina išauga labai smarkiai, tuo tarpu mikroautobuse bagažas yra neapmokestinamas.
  3. Mikroautobusas gali sustoti ir išleisti keleivius pakeliui. Važiuodami į Daniją galite išlipti Lenkijos ar Vokietijos miestuose, ir toliau kelionę tęsti kitomis transporto priemonėmis.
  4. Mikroautobusas – puiki išeitis bijantiems skrydžių.
  5. Mikroautobusu galima vežti vien tik siuntas, ne tik kartu su keleiviais. Tai puikūs būdas perduoti Danijoje ar Lietuvoje gyvenantiems giminaičiams ar draugams siuntinį.

Ar tai brangu?

Keleivių vežimo į Daniją kaina

Kaina skiriasi priklausomai nuo to, kur važiuojate. Mikroautobusai veža į Daniją mokamais geros kokybės keliais. Visi mokesčiai jau įskaičiuoti į kainą. Kaina yra skirtinga važiuojant į žemyninę Danijos dalį. Tuoj paaiškinsime, kodėl.

Žemyninė Danijos dali pasiekiama keliais. Tuo tarpu sostinė Kopenhaga yra įsikūrusi Zelandijos salos rytuose. Jei keleiviai vyksta į Kopenhagą ar aplinkinius miestelius, būtina keltis keltu arba važiuoti mokamu tiltu per jūrą. Bet kuriuo atveju, tai papildomos išlaidos ir tai įtakoja kainą.

Kelionė maršrutu Lietuva-Kopenhaga kainuoja 450 litų arba 130 eurų arba 1000 Danijos kronų. Tuo tarpu kelionės maršrutu Lietuva-Žemyninė Danijos dalis kaina – 350 litų arba 100 eurų arba 800 Danijos kronų. Siuntinių į Daniją kaina – 100 litų arba 30 eurų arba 250 Danijos kronų. Nuo miesto kaina nepriklauso.

Kelionės detalės

Keleiviai į Daniją vežami mikroautobusu, kuris yra specialiai pritaikytas ilgoms kelionėms. Pavyzdžiui Opel Movano Maxi mikroautobusais turi talpią bagažinę, kurioje telpa keleivių bagažas ir siuntos. Keleiviams yra skirtos tik 8 vietos, nors galėtų būti ir daugiau. Taip yra todėl, kad būtų galima įrengti atlenkiamas sėdynes keleivių komfortui užtikrinti. Taip pat įrengtas papildomas šildymas, vaizdo grotuvas, kuris bent šiek tiek padeda sutrumpinti kelionės laiką. Iš Klaipėdos iki žemyninės dalies yra apie 1800 kilometrų. Kelionė užtrunka apie 16 valandų, jei oro sąlygos geros, o autostradose nėra kamščių.

Kelionę galima užsakyti telefonu prieš 7 dienas, nuo to bilieto kaina nesikeičia. Tai lankstesnis užsakymo būdas, nei skrendant lėktuvu.

Keleivių vežimas į Daniją yra klestintis verslas, tad visada galima rasti paslaugų teikėjų, jei vienas autobusas jau būna pilnas.

Wizzair istorija

wizzairLietuvoje veikia dvi pigių skrydžių bendrovės, apie kurias norėtųsi žinoti kur kas daugiau, nei jų specialūs pasiūlymai. Kas jos, iš kur jos, ko siekia? Apie Ryanair istoriją jau rašyta, tad norėtųsi dabar panagrinėti Wizzair bendrovės praeitį.

Wizzair istorija, deja, nėra tokia įspūdinga, kaip Ryanair, tačiau nepaisant to, ją žinoti būtina taip pat. Wizzair skrydžiai yra pakankamai pigūs, kad lietuviai masiškai skraidytų su šia nedidele bendrove. Taigi, žadėti faktai.

2003 metai. Šeši žmonės su vengru Józsefu Váradi priešakyje įkuria Wizzair kompaniją. Iki tol Jozefas Varadi dirbo Vengrijos nacionalinių oro linijų generaliniu direktoriumi, tad turėjo visus reikiamus ryšius ir žinias naujoms avialinijoms įkurti.

2004 metai. Gegužės 19 dieną iš Katovicų oro uosto Lenkijoje pakyla pirmasis Wizzair lėktuvas. Įdomus sutapimas, bet tai atsitiko netrukus po to, kai Lenkija, Lietuva, Vengrija ir kitos šalys įstojo į Europos Sąjungą, ir šių šalių keleiviams atsivėrė Europos Sąjungos oro erdvė. Per pusmetį buvo pervežta 1,4 milijono keleivių. Azijos pigių skrydžių bendrovės Tiger Airwais įkūrėjai Indigo Partners LLC tampa didžiausiais investuotojais.

2005 metai. Wizzair atidaro bazes Bulgarijoje ir Vengrijoje. Taip pat atidaromos bazės Lenkijoje – Varšuvoje ir Gdanske. Tai jau trys bazės Lenkijoje, tad Wizzair tampa vengriška oro vežėjų bendrove dirbančia daugiausiai Lenkijos rinkoje.

2008 metai. Wizzair atidaro bazę Ukrainoje.

2009 metai. Wizzair pradeda darbą Rumunijoje, Timisoaroje ir Bukarešte, taip pat ir Cluj-Napoca oro uoste.

2011 metai. Pagrindinis biuras atidaromas Budapešte Vengrijoje. Atidaroma ir bazė Serbijoje. Naujos bazės Vilniuje, taip pat ir Čekijoje, Makedonijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje. Pervežta jau 11 milijonų keleivių per metus.

Wizzair pradėjo rimtą konkurencinę kovą su Ryanair. Ši kova pasireiškė tuo, kad Wizzair vengia skraidyti į tuos pačius oro uostus, kaip Ryanair. Ryanair taip pat nemato savęs Rytų Europos rinkoje (tai davė suprasti Ryanair vadovas, sakydamas, kad Baltarusijos keleiviai Ryanair nelabai domina), tuo tarpu Wizzair dirba išskirtinai Vidurio ir Rytų Europos rinkose.

Ištrauka iš TV laidos „Pinigų karta“ apie Ryanair ir Wizair karą.

[youtuber youtube=’http://www.youtube.com/watch?v=j8Rtu895tAI’]