Savaitė be automobilio

Ne savo noru ryžomės šiam šauniam eksperimentui, bet, kad jau ryžomės, tai ir papasakot yra ką. Visą darbo savaitėlę naudojomės viešojo transporto paslaugomis ir tiesą sakant patyrėme daug… Kai yra automobilis tiesiog sėdi ir važiuoji kur reikia ir kada reikia, o kai jo nėra.. tenka taikytis prie troleibusų tvarkaraščių ir nevėluoti. Oi kaip sunku tinginiui keltis anksčiau, kad nuvažiuoti į darbą,  oi kaip tingisi, na, bet tingumą išvaikom rytiniu dušu ir judam toliau.

dienos tema

[more…]

 

Pirmadienis

Jis prasidėjo kaip visada tingiai. Vos pramerkus akis, noris kišti galvą po antklodę ir apsimesti, kad negirdi žadintuvo ir tau niekur nereikia skubėti. Tačiau motera suuodžia klastą, vos tik įsisuku į patalus, kaip koks niūrus lietingas debesėlis aplanko žnaibymas ir kutuliukas.. Na ką,  pažadėjęs, kad atsikelsiu, sukaupiu visą ryžtą ir lipu iš lovos. Žvilgsnis pro langą nieko gero nesako – apsiniaukęs dangus, vėjas, tačiau vilties, kad nebus šalta suteikia praeivis apsirengęs gan vasariškai. Taigi toliau dušas, rengimasis, skubėjimas į stotelę ir po kelių min jau troleibuse. Rytiniai pavargę veidai, žiovaujanti moteris, erzinančios reklamos. Paskutinėj stotelėj įlipo kontrolierių spiečius.

Grįžom be nuotykių arba buvom tiesiog per daug pavargę, kad ką nors matyti ir girdėti.

Antradienis

Tradiciškai tingus rytas, tiesa atsikėliau kiek anksčiau tai ir užkast spėjau, reiktų prisiverst visada taip, bet, ryte ir 5min miego labai jau brangios. Oras vėl gi nieko gero nežadantis, tad šokam į šiltesnius džemperius ir pėdinam į stotelę, prieš akis pravažiuoja reikalingas troleibusas. Na ką, laukiam kito, 10min ir pasiekiam darbą. Diena praeina svarstant lis ar ne, kai reiks grįžti namo, mat su auto ir lietus nebaisus ir naktis ne tokia juoda.. Darbas baigtas, stotelė, praeina keli “sanitarai” nešini dideliais krepšiais pripildytais taros, dar paburnoja ant laukiančių stotelėj, tiesa, tai kažkodėl daugumai sukėlė teigiamas emocijas. Taigi, pagaliau, troleibusas, tiesa sausakimšas, na ir niekis, pastovėsim, jauni..

Trečiadienis

Kuo toliau, tuo lengviau keltis, tik va oras kasdien vis labiau bjursta, o ir ruoštis išmokom paskubomis, kad nereiktų stebėt, kaip troleibusas pravažiuoja nepasiekus stotelės. Rytiniai ritualai, pėdinam į stotelę, laukiam, važiuojam. Šįryt kažkokie keisti kvapai nemalonūs, varganai atrodančios žmogystos ir troleibuso gale treningais pasipuošę pikti veidai. Na juk negalim pykti, viešasis ir yra viešasis. Darbo diena prabėga greit. Grįžtam kiek vėliau nei įprastai ir tai pavyksta išvengti lietaus.

Ketvirtadienis

Ketvirtasis rytas jau kelia smalsumą: “ką šiandien pamatysim/išgirsim/užuosim?”. Taigi susiruošęs laukiu, kol motera pasipuoš ir sliūkinam rytinu maršrutu: kiemas, keletas perėjų, stotelė.. Ramiai puškuojančiam pustuščiam troleibuse ramu. Tie patys veidai kaip ir kas rytą, jau net įsiminiau kurioj stotelėj išlipa maža moterėlė keista šukuosena ir nuotaiką pakelia žmonės važiuojantys troleibusu 10m. Štai įlipo vidutinio amžiaus persona, sumokėjo 2lt ir išlipo jau sekančioje stotelėje, iki kurios beje būtų nuėjus greičiau, nes pakeliui troleibusui ūsas nukrito:)) Rytiniai pletkai, bobučių apkalbamos bendradarbės, susirūpinusių “verslininkų” garsūs pokalbiai telefonu ir pagaliau darbe..

Grįžtant namo atsiklausėm muzikos iš kažkieno mobiliojo telefono. Nežinau ar labai etiška leisti muziką iš asmeninės fonotekos viešajame transporte. Tiesą sakant, mane tai visada nervina, maniau mane vienintelį, bet pastebėjau jog ir kiti šnairuoja, bet tebūnie.. Noris greičiau namo, arbatos puodelio ir ramybės..

Pagaliau penktadienis

Kaip ir paskutinė darbo diena, nors man ji ne paskutinė, bet, bet…tebūnie tradiciška darbo savaitė nuo pirmadienio iki penktadienio, Taigi, keliamės, rytiniai ritualai, pėdinam. Lauke šilta, bet kiek baugina pikti, sunkūs debesys. Džiugu, nuvažiuojam ramiai ir net anksčiau nei visada. Visada važiuojant automobiliu, viešuoju transportu ar dar kuo mėgstu stebėt aplinką. Taigi sėduos prie lango ir mėgaujuos vaizdais, kuriuos matau kas rytą, bet suprantant, kad kitą sav grįšim prie automobilio ir važinėsim kitu maršrutu, reikia atsidžiaugti, o gal ką įdomaus pamatysiu ar kokia idėja šaus į galvą.. Taip bežioplinėjant jau ir išlipt laikas. Ką gi darbo diena praeina lėtai ir su daug išlaidų, mat kažkaip valgyt labai norėjos ir darbe valgiau tris kartus… Nepasikuklinau. 15:oo lauke lyja ir gan stipriai, nuotaikos genda, ne jau nenustos ir teks lietum “džiaugtis”. Na ką gi, pasiplanuojam laiką, kad netektų ilgai laukti troleibuso ir einam link stotelės. Atvažiuoja stebuklingai greitai, labai smagu..Praleidžiam labiau sušlapusias močiutes, užlenda ir keli naglesni treningais pasidabinę.. whatever.. Troleibuse štai sėdi varganai atrodantys žmogystos su visais nameliais maišuose. Žmonės jų privengia ir stovi, nors vietų tikrai yra, tiesiog nekvepia ir galbūt išvaizda gazdina. Na, negalima spjaudytis, nežinai kur pats rytoj būsi ir kaip tavo gyvenimas pasisuks. Visada duosiu litą, jei pats turėsiu, žmogui, kuriam jo tikrai reikia, reikia maistui, o ne alkoholiui, odekolonui ar dozei..Taigi grįžtam susimastę, nors nei vienas to nesako, bet ir taip aišku. Neslėpsiu, pagailo..

 Trumpai

Vieas dalykas, kurį pastebėjau per šią savaitę, jog važinėdamas viešuoju transportu jaučiausi didesne miesto dalimi, nei įprastai. Automobilyje negirdi visų tų kalbų, pletkų, nematai kokių skirtingų žmonių yra ir tampi robotu. Darbas-namai-darbas-namai, vietos apmąstymams kaip ir nelieka. Va taip va patogiai, bet be didesnių emocijų ir neapsikrovęs kitų bėdom, kitaip sakant nematai ir širdies neskauda..Ir važinėjimas viešuoju toli gražu nėra kažkokia gėda, ką kartais tenka girdėti iš žmonių..Na bet, mums dviems, automobiliu važinėti kiek pigiau. Savaitė viešuoju atsiėjo 36lt, automobiliu tuo tarpu su 20lt išsiverčiam ( dujos, suprantat:)) ), . Neesu tas, kuris kiekvieną litą skaičiuoja, kartais ko gero patirtis tikrai neįkainojama :))

Kodėl apsipirkimas nėra malonus?Šlykščiausi dalykai mūsų parduotuvėse.

Norom ar nenorom, į parduotuvę tenka pėdint/važiuot/mint kasdien. Tai moteriai pieno pritrūksta, tai šaldytuvas ištroškęs alaus reikalauja. O, kad kas kokią pigią apipirkimo paslaugėle teiktų ( įdomi verslo idėja! ). Guli sau namuose, paskambinai užsisakei tokio ir tokio produkto, kad motera nebūtų pikta ir jai prigriebei kokį šokoladą…

[more…]

Grįžtam į realybę. Kol tokių paslaugėlių nėra pėdinam patys ir apsipirkinėjam kaip dideli. Aš nemėgstu parduotuvėj užtrukti ilgai, apskritai ilgi apsipirkinėjimai užknisa! Ir sakykit ką norit, to nepaneigsit. Būtent apie tai, kas užknisa parduotuvėse ir noriu parašyti. Taigi:

1. Eilės. Jos neišvengiamos visur, ne tik parduotuvėj, bet tikrai sucks po darbo dienos, kurią sąžiningai atidirbai beje, prisiminęs, kad namuose baigėsi kiaušiniai, tualetinis užsuki į pakeliui esančią parduotuvę, paimi tuos du dalykus ir pėdini prie kasos džiaugdamasis, kad greit apsisukai, greit namo grįši, pailsėsi, tačiau priėjęs supranti, kad tą patį galvoja prieš tave stovintys trys žmonės, ketvirtas gi visiškam relakse, mat niekur neskuba, o penktas tiesiog plepa su kasininke, mat ji jo kaimynė.

2. Didesnėse PC dažnai pastebimas anomalinis reiškinys – išmėtyti vaisiai. Dažnai dar tyčiomis/netyčiomis sutrinami kieno nors sunkia koja. Šito aš niekad nesuprasiu. Kam tie apelsinai ką blogo padarė, kad juos mėtyt reik?

3. Gyva leisgyvė žuvis. Ta pati iš stebuklingų “švarių” akvariumų su slenkančiais žvynais viena akim ir nerandanti sau vietos tarp likimo sesių ir brolių, kurių beje tam ankštam akvariume dar 10 plūduriuoja.

4. O šį reiškinį nežinau kaip įvardinti. Kalbu apie tai, kai stovi prie kasos, prieš tave stovi vyras su dideliu prekių kiekiu. Sukaupi visą kantrybę ir lauki, jau net pradedi galvoti, kad ne tiek ir daug tų prekių, tačiau kur buvus, kur nebuvus išdygsta žmonelė su vaikais, kurie užlenda prieš tave ir dar prie viso to gėrio, kurį jau sukrovė prideda kiekvienas bent po keletą prekių. Taip, aš neturiu kantrybės…

5 O šitą dalyką galėčiau pavadinti trolinimu. Būtent taip!!! Visi po darbo, eilinį trečiadienį, nusipirkę kelias prekes skuba namo ir būtinai atsiras koks šmikis, kuriam būtent tuo piko metu mirtinai reikia pirkti 12 butelių mineralinio, dvi kilogramines dėžes ledų, 15 skardinių alaus, 5 pakelius dešrelių, 2 butelius degtinės, 8 buteliukus sidro, 3 kg šašlykų, 6 butelius limonado, kelis kg. sausainių ir saldainių, plius keli kg. daržovių ir dar velniai žino ko. Suprantu, kad to mirtinai reikia, bet ar nėr kito laiko pirkti didesnį kiekį? Pvz. laisvadienis, savaitgalis ar pan.

6. Prie kasos stovi tu ir dvi močiutės perkančios po “Agotos” duonos kepaliuką ir konservų katei. Pašaipiai nužvelgi žmonės įkalintus ėilėj prie kitos kasos, nes jautiesi pranašesnis, juk tuoj 5min ir apsipirksi,  galėsi važiuot namo ar kur tau reikia. Ir staiga nutinka tai…..Sukrečiantis dalykas. Pirmoji močiutė išsitraukia 5 tralialoto bilietus, kuriuos reikia patikrint. “Deja, močiut, nieko nelaimėjote“. Tada ši susiraukia, nepatikliai paima bilietus, nes gi jie turbūt laimingi, tik kasininkė apgavo ir nori sau trilijoną pasiimt ir antras smūgis, kurį jau sunkiai pavyksta atlaikyt, prilygstantis Songoko Ka-mė-ha-mė bangai ar dviems bangoms – mokesčių mokėjimas. Toji pat močiutė išsitraukia pluoštą popierėlių ir galutinai palūžęs pradedi dairytis ar neverta pereit į tą eilę, iš kurios mintyse juokeisi.

7. “Jei galite nueikite pasikeiskite prekę,ant šitos nėra barkodo, negaliu nuskaityti“. Ei, liaukitės, juk ne aš kaltas, kad ant prekės kažkas nepriklijavo barkodo!!!

8. “Ar renkate lipdukus?” klausia kiek abejingu balsu kasininkė ir sulaukus atsakymo “ne” , nusišypso tarsi atsidėkodama ir pasideda tuos lipdukus sau.  Na taip ir norisi paklausti ar ji atlyginimą gaunanti tik tais lipdukais.

9. “Ar turite ***** nuolaidų kortelę?Gal norėtumėte įsigyti?” Neturiu, jei turėčiau būčiau jau išsitraukęs ir, Jūs, gerbiamoji, ją tikrai matytumėte.Jei iki šiol jos neturiu, tai ir turėti ko gero nenoriu, bet ačiū.

10. Priėjęs prie kasos vietoj žmogaus ten pamatai viskam abejingą gyvastį pavargusiu veidu ir abejingu balsu. Pasijunti toks kaltas, kad dar ir tu ją apkrausi savo prekėm. Didelė užuojauta ir gailestis. Kadangi turiu pažįstamų dirbusių šį nedėkingą darbą, puikiai suprantu su kuo tai valgoma. Leiskite kasininkėms pailsėti…

IPTV vs. Televizorius+tv priedėlis+antena

gyvenimas prie pc

Šiuo komiksu pradedu ne veltui.  Visi žinom/matėm/skaitėm/girdėjom komiksus pašiepiančius mūsų gyvenimą prie kompiuterio. Išties priverčia susimąstyti.. Na aš tikiu, kad šiltuoju metų laiku, dauguma apleido pc, o pas kitus gal ir voratinkliais aplipo jau. O kai tiek darbe, tiek namuose pc yra geriausias draugas tvarkant reikalus ar dar velniai žino kuo užsiimant – turi sau pripažinti, kad bėgti nuo to ir spjaudytis net neverta.

[more…]

 TV

Kai dirbi norisi pramogauti, o kai pramogauji.. na tuomet tikrai nesinori dirbti:))) Pastebėjau, jog televizorius mūsų namuose patapo tik dėže dulkėms rinkti. Įsijungiam kai rodo ką nors svarbaus, įdomaus, nematyto, o pripažinkim, kad tai būna ypač retai. Ar kada paskutiniu metu matėt kokį nematytą filmą per lietuviškus kanalus? Aš ir ne, bet visada pralinksmina filmų “premjeros”. Filmų, kuriuos jau esi matęs prieš kelis mėnesius ar visą pusmetį.

Kol televizijos vis svaidos reklamomis, kaip mums reikia tv priedėlių, net kompensuoja juos, po to manau įves kokį nors tv priedėlio mokestį, arba pasiūlys mokėt abonentinį, kad nematytume tiek reklamų, na arba galų gale aktyviai kiš visiems visokias ten korteles, kad matytume daug, daug, begalybę kanalų, iš kurių daugiau nei pusės mes net nežiūrėsime, nes:

a) Nesuprasime kalbos, kuria transliuojamas kanalas.

b) Kanalo transliuojamas turinys mums bus neaktualus.

IPTV kanalu sarasas

 

IPTV

Visų pirma internetą turi dauguma. Tos daugumos dauguma internetą naudoja ne tik bendravimui skype, sėdėjimui youtube ar delfi skaitymui. Apsukresni jau senokai atradę IPTV ir net neplanuoja pirkti visokių ten įpatingų priedėlių, antenų, o kur dar tinkamos vietos antenai radimas, nes žiūrėk, jei stovės netinkamai ar gyveni kur nuošaliau, tv matysi miglotai su visokiais ten kvadratėliais ir mikčiojimais/striginėjimais. Nepatogu, tiesa? Štai jei turi spartesnį internetą, tuomet belieka jame susirasti nemokamą IPTV kanalų sąrašiuką ar pasirašyti sutartėlę su interneto tiekėju, kuri beje nieko nekainuoja dažniausiai, o ir kanalus matome kokybiškiau, nei per tv. Aš turiu lietuvišką bruožą, mėgstu tai kas nemokama:)). Taigi kam mokėti už tai, ką gali gauti veltui??

Kam naudingas facebook?

Facebook visiems iki skausmo pažįstamas ir ištyrinėtas. Jame daug draugų, tikrų ir nei karto nematytų, daug grupių, daug nuotraukų, dalis iš jų fake :)), dar daugiau like’ų ir komentarų. Tačiau į feisbuka gi nevien mes, paprasti mirtingieji pakabinę akis žiūrim, žiūri ir įmonės ir šiaip pradedantys verslautojai..Taigi, paanalizuokim, kas su tuo feisbuku gerai ir kas nelabai..

kam naudingas facebook

[more…]

 

 Kam naudingas feisbukas?

Man, nes galiu bendrauti su draugais, kurių nemačiau daug metų, tau, dėl tos pačios priežasties..Na dar ieškantiems kažko įdomaus. Aš nekalbu apie grupes: “Privalai tai pamatyti/Mergina susigadino gyvenimą” ir t.t. , kalbu apie fan klubus, bendruomenes ir t.t., kuriose gali pasireikšti ir būti matomas bei įvertintas. Apskritai nori būt įvertintas, afišuokis soc. tinkluose. Greita, paprasta, patogu. Naudos iš feisbuko daug, net labai daug, tik ne visi iš jo sugeba pasiimt tą naudą :))

Feisbukas nėra verslo įrankis

Prisijungiu feisbuke ir ką ten matau? Reklamas, sieną priterliotą visokių margumynų…Į soc. tinklą ateini bendrauti, bet ne ieškoti reklamos, kurios ir taip visur pilna, ar kažko pirkti tuo labiau.. Taigi, feisbukas nenaudingas komercijai, nes jame žmonės ne pirkti kažką susirinkę..Žinot posakį “Laikas -pinigai” ? Jis galioja ir čia, norint parduoti feisbuke sugaišite daug laiko, patikėkit, bandžiau, tikrai daug..Ir tiesą sakant pardaviau ne feisbuko dėka :)). “Bet mano draugelis pardavė va ten treningus ir uždirbo, o rytoj kroksus parduos ir dar daugiau uždirbs..ir tikrai per feisbuką čia viską nupirko”.. Na taip, nesakau, kad nenupirks ar neparduosit.. Parduosit, tik reiks laiko :).

Parduoti vis gi įmanoma

Mes esame išradingi ir visada be pirminės paskirties, kokiam nors daiktui ar objektui randam ir antrinę. Užsieny labai populiarūs visokie “spintos išpardavimai” (ne,  ne spintas parduoda, o tai kas jose užsilikę.:).) ir t.t. Nežinau ar tai vyksta ir Lietuvoje, tikiu ir tikiuos, kad vyksta. Prie ko čia tie išpardavimai? O gi jie populiarūs ir kiek altruistiški, nes daiktą, kurį taip ar taip išmestum, tu parduoti tam, kam jis tikrai naudingas. Tad toks dalykas feisbuke įmanomas ir netgi prigytų. 🙂 Moterys visada mėgsta visokias smulkmenas ir t.t… :)) Tai ne komercija, o tiesiog prasivalymas. Ir spintos, ir šiaip, pamatysit kaip palengvės:)

Nedarykite to facebook’e!!!

Mane dažnai erzina kai kurie žmogystų, esančių facebook.com drauguose veiksmai, todėl tiesiog drąsiai spaudžiau unsubscribe, ne todėl, kad man ne lygis su kažkuo bendraut ar esu koks nors arogantiškas mulkis, tiesiog į facebook’ą einu bendrauti, pasidalinti mintimis, įdomybėmis, na retkarčiais kokią nuotrauką peržvelgti ar kitų naujienas paskaityti, o visa kita manęs nedomina. Tačiau visi mes profiliuose turim draugų žaidžiančių visokius žaidimukus ir reketuojančių, kad jiems siūstume dovanėles ar kokį ratą, mat jis ten konstruoja automobilį žaidime ir jam kaip tik to rato stebuklingo trūksta. Taigi gerbkime vieni kitus.

facebook.com

[more…]

1.  Netikrų dovanų siuntinėjimai. 

Nesiųskit draugams visokių ten netikrų dovanėlių žaidimams. Na tie, kurie nežaidžia jų mane supras. Jos ne tik, kad erzina gavėjus, bet ir jus jų akyse sumenkina. Juk rimti žmonės nesiuntinėja nerimtų dalyku ar ne? Be to tokios dovanėlės bevertės, o žaidimai – laiko švaistymas. Nusiųsdami tokią staigmenėlę, Jūs, leidžiate žmogui rinktis: A) Ignoruoti jus. B) Atsakyti į Jūsų dovanėle ir toliau kentėti nuo jų antplūdžio. Tai tikrai nėra malonu.

2. Nuolatinis tauškimas apie savo gyvūną

 Retesnis atvejis, bet tokių žmonių tikrai būna. Besaikis foto/video su Jūsų gyvūnu dalinimasis kitus gali pradėti erzinti. Puiku, kad mylite augintinį, tačiau viskam yra ribos.  Socialiniam tinkle atsispindi visas asmens gyvenimas, taigi nepasirodykite n0-lifer’iu, juk gyvenate ne tik su savo nauju šuniuku ar žiurkėnu.

3. Taginimas

Labai labai patogi ši galimybė, tačiau neapgalvotas jos naudojimas gali sukelti diskomfortą kitiems. Pvz: Bereikšmis paveikslėlis, kuriame sugebėjote sužymėti visus savo draugus nebūtinai turi patikti visiems ir nebūtinai visi nori, kad ant jų sienos atsirastų tokie dalykėliai. Taip pat netaginkite žmonių nuotraukose, kuriose jie atrodo kvailai. Žmonės pradės jūsų vengti ir laikyti kiek nedraugišku ar kvailu asmeniu. Prieš tagindami gerai pagalvokite.

4.Asmeninės problemos

Nepaneigsit, yra žmonių tipai, kurie dėmesį mėgsta gauti tik pabrėždami, kokie jie nuskriausti. Neverkšlenkite dėl kiekvieno smulkaus įbrėžimo, susitrenkimo ar šiaip galvos skausmo. Visi turi savų problemų, tad kodėl Jūs norite juos apkrauti savosiomis? Nesąžininga. Draugai nenorės bendrauti su jumis, jei nuolat skųsitės, kad jums įgėlė kokia nors bitė, būnant mieste permirkote ar buvo nuobodi pamoka/paskaita.  Taip pat prie to pačio priskirčiau nelaimingas meiles ir paguodos ieškojimą viešoj erdvėj. Guoskitės draugui ar draugei, jie tam ir skirti.

5. Nešvari siena

Užeini į profilį pažiūrėti kaip laikos koks nors senas draugas su kuriuo nesimatei nuo tada, kai kartu ropodavot po smėlio dėžės platybes, o ten vietoj to, kad rastum tvarkingai kokių nors nuotraukų, na keletą video iš youtube, įrašų, matai jog tavo draugas perėjo į kitą lygi farmville, castleville jį užpuolė koks nors baisus teletabis, o Texas Hold’m poleryje laimėjo 236,00 $. Džiugu, kad draugui taip sekasi žaidimai, tačiau neradęs ko ieškojei išeini iš paskyros ir palaikai draugą minimum nesubrendusiu, žaidimų auka ar no-lifer’iu. Sakysit, mano siena, ką noriu t darau? Taip, jūs teisūs,  tik Jūsų reikalas kaip norite, kad apie jus galvotų. Tačiau juk SOCIALINIS ir reiškią bendravimą, o kas norės bendraut su žmogum, kuriam terūpi žaidimai ir pasipuikuoti pasiekimas juose, kurie vėl gi yra virtualūs ir  iš šalies tikrai neatrodo solidžiai. Jei žaidžiate, neskelbkite visko ant sienos 🙂

6. Kas turi daugiausiai draugų facebook’e?

 Va šitas dalykas gan juokingas. Žmogus turintis facebook’e sakykim 500 – 1000 žmonių turėtų būti žinomas, norintis tokiu tapti arba tiesiog tas, kuriam trūksta dėmesio. Turint tiek draugų, kurie turbūt net nėra pažįstami, turėtų būti gan sunku susigaudyti kas kur kaip ir kada, o kur dar gimtadieniai visokie, kiekvieną pasveikint ir pan. Taigi, jei neesate įžymus, neturite ką parodyti, nesiųskite kvietimų draugauti bet kam. Galbūt dabar tai ir atrodo šaunu, tačiau vėliau norėsis ištrinti anketą, patikėkit. O kita to neigiama pusė, jog dauguma pagalvos, kad realiai jūs labai nuskriausta asmenybė ir jums trūksta dėmesio, todėl tas stebuklingas draugų ir nepažįstamų skaičius Jūsų anketoj kompensuoja realybę.

7. Bendradarbiai ir Jūsų vadovai

Na sakykim, išdirbote įmonėje kelias savaites ir facebook išsiuntėt pakvietimus iš pažiūros maloniai Ritai, viršininkei Birutei ir dar kelioms, su kuriomis maloniai rūkot per pietų pertrauką ir šnekučiuojatės. Po kurio laiko galbūt jums tas darbas ir kolektyvas net nepatiks, tačiau juk išėję iš jo kaip maži vaikai nemėtysit visų iš draugų. Kita galimybė, jog Jūsų nuotraukos, įrašai bus suprasti ne taip ir virs pašaipomis, apkalbomis darbe.

8.  Kam skirta profilio siena?

 Joje dalinamės informacija, kurią norime parodyti kitiems, taip pat, deja, pasidaliname ir visokiais juokeliais, neaiškiais paveikslėliai, reklama ( tik skirkime reklamą ir rekomendacijas.)  Asmeninis profilis skirtas asmeniniams įrašams, jame nereiktų kažko reklamuoti, dalintis šimtą kartų visiems matytais vaizdais, video, juokais, nes tai tikrai užknisa. Pagalvokit ar jums patiktų kasdien matyt daugybę tokių šiukšlių? Nepaverskite savo sienos savartynu.

9. “KOKIA GRAZI DIENA DAVAI VAROM I LAUKĄ.”

NERAŠYKITE VIEN DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS IR JEI RAŠOT LIETUVIŠKAI, TAI IR RAŠYKIT LIETUVIŠKAI. TAIP PAT DĖKITE SKYRYBOS ŽENKLUS.