Kaip išsirinkti kopėčias

pigios kopecios   Taip jau nutiko, kad prireikė šito primiršto dalyko – kopėčių.. Kažkodėl nesąmoningai jos man asocijuojasi su tokiomis medinėmis, sunkiomis ir nepatogiomis, kurias mažas kaime matydavau:)  Taigi apmąsčiau kad jų reiks tiek remontus darant, tiek kaime pavasarį ar rudenį medžius genint, taip pat norėtus, kad būtų lengvos, tvirtos ( pats netikiu, kad tokių būna) ir stabiliai stovėtų, t.y. būtų atramos., nes kopėčių nestabilumą jau teko išbandyti krentant iš 2m. aukščio su visais dažais ir teptukais:) Žinokit, visai smagu iki kol pasieki žemę:))

[more…]

 Pradedam paieškas

Kaip visada, pradžioj apsišniukštinėju internete, kadangi esu tos nuomonės, jog knygos zooprekių parduotuvėj nenusipirksi, arba kitaip sakant: Nori gero daikto, pirk specializuotoj parduotuvėj, todėl net nesidairau į garsius PC siūlančius kopėčias, sporto prekes, ir buitinę techniką.. Iš aplinkinių ir teišgirsti “Važiuok į s… ten rasi viską”. Na ne, nepasiduosiu, mano tikslas surasti kažką kokybiško ir nebrangaus, žinau, kad pasirodysiu kaip pensininkas, kuris nežino ko nori, tačiau juk perku sau ir noriu turėti DAIKTĄ, kuriuo naudosiuos ilgai… Ką gi, permetu akimis kelis google puslapius ir susirašau favoritų, kuriuos ruošiuosi aplankyti, adresus.

 Asortimentas parduotuvėse

Vis gi pasiduodu draugo įkalbinėjimams ir aplankau tą vietą, kurioje rasi viską.. Na kopėčių pasirinkimas tikrai nemažas, išvargę konsultantai( ir aš juos puikiai suprantu) be didelės motyvacijos papasakoja kokios tos kopėčios geros, nebrangios, trumpai pasidomiu aukščiais ir nusižiūriu vieną, kitą variantą. Vis gi kokybė kelia abejonių, tad keliaujam toliau.. Antroji tokia kopėčių ir kitų buitinių rakandų meka kiek nuvilia – kainos didelės, o kopėčios lyg ir niekuo nesiskiria nuo prieš tai matytų. Tad atsiverčiam stebuklingą užrašų knygutę ir žiūrim ką dar turim..Kelis variantus tiesiog praleidžiu, nes netikiu, kad rasiu kažką padoraus, o visa kita atidedu rytdienai, nes nemėgstu tampytis po parduotuves.

Ryte dar kartą prametu akimis visagalės google puslapius ir užtinku kelis naujus variantus. Vienas pelnė mano simpatijas vien apžiūrėjus svetainę – paprasta, viskas po ranka, malonus dizainas, tad nuo šios parduotuvės ir pradėsim. Kainos pigios, kopėčių gausu, tik išsirink dabar, kad nori…

Tai kaip išsirinkti kopėčias

 Tik atvykus į parduotuvę, pasitinka maloni mergina ir pasakius, ko ieškau gan profesionaliai pasidomi kam kopėčios bus naudojamos, kokio aukščio reiktų , kiek dalių ir kokią sumą galėčiau joms skirti. Nesitikėjau tiek klausimų, tiksliau į juos turėjau pats sau atsakyti prieš važiuodamas į parduotuvę. Na šauni pardavėja, net ir nežinodamas ko reikia – išsirinksi. Taigi visas apčiupinėjam, išbandom – patvarios, naujutėlės, suteptos.  Pagamintos gi iš aviacinio aliuminio – nežinau kuo jis geras ar blogas, bet tikiu, kad geresnis nei įprastas. Išsirinkau 3 dalių, 11 pakopų, 7,7 m. aukščio. (išskleistų), suskleistos 3, 14 m. aukščio, kiek ilgokos, bet kaina gundanti. Svetainėj parašyta, jog jos kainuoja 543,29 Lt. Va čia likau maloniai nustebintas. Toje pačioje web-svetainėje ( www.ladder.lt ) nepastebėjau, kad kopėčioms taikoma 25 proc. nuolaida, tad sumokėjau net mažiau nei buvau pasiruošęs – 407lt ir nė cento daugiau. 

   Norėčiau visiems pasiūlyti, prieš perkant, pasidomėti mažesnėmis įmonėmis/parduotuvėlėmis, kuriose, manau tikrai galima reikiamus dalykus rasti pigiau ir kokybiškesnius… Kartais, nepatingėjus, ir sutaupyti galima:)


 

 

Kas tas Kirigami?

rankdarbiai is popieriaus

 

 

Draugei patinka visokie rankdarbiai, tad apie naujausią jos aistrą – kirigami nutariau truputuką papasakoti. Štai, kelis vakarus stebėjau kaip ji ten pjaustinėja kažką, kruopščiai lanksto. Įdomu pasirodė, nusprendžiau patrukdyti moterą, paklausiau kas tai ir sulaukiau žvilgsnio, sakančio, kad neturėčiau trukdyti ir sliūkinčiau savais reikalais užsiimt, žvilgsnį sekė žodis “kirigami”, na o toliau nutariau netrukdyti.. Turim internetą, pasižiūrėsiu pats pamaniau…

[more…]

Trupinėlis istorijos

Manoma, kad Kirigami dirbiniai senais gerais laikais, kai mūsų proproprotėviai dar maži lakstė, būdavo naudojami Japonijos šventyklose, kaip auka dievams.  17ą. Kirigami buvo plačiai žinomas, kaip Azijos kultūrą reprezentuojanti meno forma.  Kiek žmonių, tiek ir nuomonių, tačiau menu visada norima kažką pasakyti. Taip ir Kirigami tiek Japonijoj, tiek ir Kinijoje buvo naudojamas išreikšti:

  • Gerovę
  • Tobulumą
  • Graciją
  • Eleganciją
  • Žmogaus santykį su visata

JAV Kirigami išpopuliarėjo tik kokiais 1960-1970 m.. Florence Temko’s 1962 išleista knyga “Kirigami, the Creative Art of Papercutting:  buvo pirmoji knyga pristačiusi šį japonų meną Jungtinėse valstijose. Žmonės pamėgo Kirigami ir pradėjo jį maišyti su kitomis meno formomis.. Japonai Kirigami panaudojo Bunraku lėlėms gaminti ( bandau įsivaizduoti kaip sunku turėtų būti iš popieriaus iškarpyti/išpjaustyti/išlankstyti judančią lėlę).  Scherenschnitte – toks vokiškas žodis, kuris ir apjungia vokiečių Kirigami panaudojimą. Jie jį apjungė su savo tautos tradicijomis ir gavo kažką, kas kažkodėl  man i kiek primena senas lietuviškas knygutes su tokiom pat iliustracijom:)

 

 Kirigami rankdarbiai šiandien

Su Kirigami susidūrėme dar mokykloje. Karpydami visokias ten snaiges, žmogeliukų girliandas ir t.t. Žinoma tam toli gražu iki to, ką dabar daro šio amato meistrai. Daugumai žmonių tapymas, medžio drožyba yra per brangu arba tiesiog nevilioja, o štai šiam dalykui reikia visai ne daug: popieriaus, žirklių, liniuotės, pieštuko, paviršiaus, kurį nebūtų gaila subjaurot pjaustant, peiliuko.. ir kruopštumo, nes štai aš tikrai to nepadaryčiau..Kirigami yra labai simetriški, taisyklingi kūriniai, taip pat atimantys daug laiko, galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl aš to nepadaryčiau – kantrybės stoka:)

 

Draugės Kirigami:

Daugiau kirigami nuotraukų: galerija

Galite atsisiųsti kelis kirigami brėžinukus ir pabandyti ar tai išties taip sudėtinga, kaip man atrodo:))

Kirigami – Buildings House

Kirigami – Abstarct Pyramids by PhasmidFan1994

Kirigami – Buildings House

Kirigami – Stairs The Long Way by PhasmidFan1994

Savaitė be automobilio

Ne savo noru ryžomės šiam šauniam eksperimentui, bet, kad jau ryžomės, tai ir papasakot yra ką. Visą darbo savaitėlę naudojomės viešojo transporto paslaugomis ir tiesą sakant patyrėme daug… Kai yra automobilis tiesiog sėdi ir važiuoji kur reikia ir kada reikia, o kai jo nėra.. tenka taikytis prie troleibusų tvarkaraščių ir nevėluoti. Oi kaip sunku tinginiui keltis anksčiau, kad nuvažiuoti į darbą,  oi kaip tingisi, na, bet tingumą išvaikom rytiniu dušu ir judam toliau.

dienos tema

[more…]

 

Pirmadienis

Jis prasidėjo kaip visada tingiai. Vos pramerkus akis, noris kišti galvą po antklodę ir apsimesti, kad negirdi žadintuvo ir tau niekur nereikia skubėti. Tačiau motera suuodžia klastą, vos tik įsisuku į patalus, kaip koks niūrus lietingas debesėlis aplanko žnaibymas ir kutuliukas.. Na ką,  pažadėjęs, kad atsikelsiu, sukaupiu visą ryžtą ir lipu iš lovos. Žvilgsnis pro langą nieko gero nesako – apsiniaukęs dangus, vėjas, tačiau vilties, kad nebus šalta suteikia praeivis apsirengęs gan vasariškai. Taigi toliau dušas, rengimasis, skubėjimas į stotelę ir po kelių min jau troleibuse. Rytiniai pavargę veidai, žiovaujanti moteris, erzinančios reklamos. Paskutinėj stotelėj įlipo kontrolierių spiečius.

Grįžom be nuotykių arba buvom tiesiog per daug pavargę, kad ką nors matyti ir girdėti.

Antradienis

Tradiciškai tingus rytas, tiesa atsikėliau kiek anksčiau tai ir užkast spėjau, reiktų prisiverst visada taip, bet, ryte ir 5min miego labai jau brangios. Oras vėl gi nieko gero nežadantis, tad šokam į šiltesnius džemperius ir pėdinam į stotelę, prieš akis pravažiuoja reikalingas troleibusas. Na ką, laukiam kito, 10min ir pasiekiam darbą. Diena praeina svarstant lis ar ne, kai reiks grįžti namo, mat su auto ir lietus nebaisus ir naktis ne tokia juoda.. Darbas baigtas, stotelė, praeina keli “sanitarai” nešini dideliais krepšiais pripildytais taros, dar paburnoja ant laukiančių stotelėj, tiesa, tai kažkodėl daugumai sukėlė teigiamas emocijas. Taigi, pagaliau, troleibusas, tiesa sausakimšas, na ir niekis, pastovėsim, jauni..

Trečiadienis

Kuo toliau, tuo lengviau keltis, tik va oras kasdien vis labiau bjursta, o ir ruoštis išmokom paskubomis, kad nereiktų stebėt, kaip troleibusas pravažiuoja nepasiekus stotelės. Rytiniai ritualai, pėdinam į stotelę, laukiam, važiuojam. Šįryt kažkokie keisti kvapai nemalonūs, varganai atrodančios žmogystos ir troleibuso gale treningais pasipuošę pikti veidai. Na juk negalim pykti, viešasis ir yra viešasis. Darbo diena prabėga greit. Grįžtam kiek vėliau nei įprastai ir tai pavyksta išvengti lietaus.

Ketvirtadienis

Ketvirtasis rytas jau kelia smalsumą: “ką šiandien pamatysim/išgirsim/užuosim?”. Taigi susiruošęs laukiu, kol motera pasipuoš ir sliūkinam rytinu maršrutu: kiemas, keletas perėjų, stotelė.. Ramiai puškuojančiam pustuščiam troleibuse ramu. Tie patys veidai kaip ir kas rytą, jau net įsiminiau kurioj stotelėj išlipa maža moterėlė keista šukuosena ir nuotaiką pakelia žmonės važiuojantys troleibusu 10m. Štai įlipo vidutinio amžiaus persona, sumokėjo 2lt ir išlipo jau sekančioje stotelėje, iki kurios beje būtų nuėjus greičiau, nes pakeliui troleibusui ūsas nukrito:)) Rytiniai pletkai, bobučių apkalbamos bendradarbės, susirūpinusių “verslininkų” garsūs pokalbiai telefonu ir pagaliau darbe..

Grįžtant namo atsiklausėm muzikos iš kažkieno mobiliojo telefono. Nežinau ar labai etiška leisti muziką iš asmeninės fonotekos viešajame transporte. Tiesą sakant, mane tai visada nervina, maniau mane vienintelį, bet pastebėjau jog ir kiti šnairuoja, bet tebūnie.. Noris greičiau namo, arbatos puodelio ir ramybės..

Pagaliau penktadienis

Kaip ir paskutinė darbo diena, nors man ji ne paskutinė, bet, bet…tebūnie tradiciška darbo savaitė nuo pirmadienio iki penktadienio, Taigi, keliamės, rytiniai ritualai, pėdinam. Lauke šilta, bet kiek baugina pikti, sunkūs debesys. Džiugu, nuvažiuojam ramiai ir net anksčiau nei visada. Visada važiuojant automobiliu, viešuoju transportu ar dar kuo mėgstu stebėt aplinką. Taigi sėduos prie lango ir mėgaujuos vaizdais, kuriuos matau kas rytą, bet suprantant, kad kitą sav grįšim prie automobilio ir važinėsim kitu maršrutu, reikia atsidžiaugti, o gal ką įdomaus pamatysiu ar kokia idėja šaus į galvą.. Taip bežioplinėjant jau ir išlipt laikas. Ką gi darbo diena praeina lėtai ir su daug išlaidų, mat kažkaip valgyt labai norėjos ir darbe valgiau tris kartus… Nepasikuklinau. 15:oo lauke lyja ir gan stipriai, nuotaikos genda, ne jau nenustos ir teks lietum “džiaugtis”. Na ką gi, pasiplanuojam laiką, kad netektų ilgai laukti troleibuso ir einam link stotelės. Atvažiuoja stebuklingai greitai, labai smagu..Praleidžiam labiau sušlapusias močiutes, užlenda ir keli naglesni treningais pasidabinę.. whatever.. Troleibuse štai sėdi varganai atrodantys žmogystos su visais nameliais maišuose. Žmonės jų privengia ir stovi, nors vietų tikrai yra, tiesiog nekvepia ir galbūt išvaizda gazdina. Na, negalima spjaudytis, nežinai kur pats rytoj būsi ir kaip tavo gyvenimas pasisuks. Visada duosiu litą, jei pats turėsiu, žmogui, kuriam jo tikrai reikia, reikia maistui, o ne alkoholiui, odekolonui ar dozei..Taigi grįžtam susimastę, nors nei vienas to nesako, bet ir taip aišku. Neslėpsiu, pagailo..

 Trumpai

Vieas dalykas, kurį pastebėjau per šią savaitę, jog važinėdamas viešuoju transportu jaučiausi didesne miesto dalimi, nei įprastai. Automobilyje negirdi visų tų kalbų, pletkų, nematai kokių skirtingų žmonių yra ir tampi robotu. Darbas-namai-darbas-namai, vietos apmąstymams kaip ir nelieka. Va taip va patogiai, bet be didesnių emocijų ir neapsikrovęs kitų bėdom, kitaip sakant nematai ir širdies neskauda..Ir važinėjimas viešuoju toli gražu nėra kažkokia gėda, ką kartais tenka girdėti iš žmonių..Na bet, mums dviems, automobiliu važinėti kiek pigiau. Savaitė viešuoju atsiėjo 36lt, automobiliu tuo tarpu su 20lt išsiverčiam ( dujos, suprantat:)) ), . Neesu tas, kuris kiekvieną litą skaičiuoja, kartais ko gero patirtis tikrai neįkainojama :))

Kodėl apsipirkimas nėra malonus?Šlykščiausi dalykai mūsų parduotuvėse.

Norom ar nenorom, į parduotuvę tenka pėdint/važiuot/mint kasdien. Tai moteriai pieno pritrūksta, tai šaldytuvas ištroškęs alaus reikalauja. O, kad kas kokią pigią apipirkimo paslaugėle teiktų ( įdomi verslo idėja! ). Guli sau namuose, paskambinai užsisakei tokio ir tokio produkto, kad motera nebūtų pikta ir jai prigriebei kokį šokoladą…

[more…]

Grįžtam į realybę. Kol tokių paslaugėlių nėra pėdinam patys ir apsipirkinėjam kaip dideli. Aš nemėgstu parduotuvėj užtrukti ilgai, apskritai ilgi apsipirkinėjimai užknisa! Ir sakykit ką norit, to nepaneigsit. Būtent apie tai, kas užknisa parduotuvėse ir noriu parašyti. Taigi:

1. Eilės. Jos neišvengiamos visur, ne tik parduotuvėj, bet tikrai sucks po darbo dienos, kurią sąžiningai atidirbai beje, prisiminęs, kad namuose baigėsi kiaušiniai, tualetinis užsuki į pakeliui esančią parduotuvę, paimi tuos du dalykus ir pėdini prie kasos džiaugdamasis, kad greit apsisukai, greit namo grįši, pailsėsi, tačiau priėjęs supranti, kad tą patį galvoja prieš tave stovintys trys žmonės, ketvirtas gi visiškam relakse, mat niekur neskuba, o penktas tiesiog plepa su kasininke, mat ji jo kaimynė.

2. Didesnėse PC dažnai pastebimas anomalinis reiškinys – išmėtyti vaisiai. Dažnai dar tyčiomis/netyčiomis sutrinami kieno nors sunkia koja. Šito aš niekad nesuprasiu. Kam tie apelsinai ką blogo padarė, kad juos mėtyt reik?

3. Gyva leisgyvė žuvis. Ta pati iš stebuklingų “švarių” akvariumų su slenkančiais žvynais viena akim ir nerandanti sau vietos tarp likimo sesių ir brolių, kurių beje tam ankštam akvariume dar 10 plūduriuoja.

4. O šį reiškinį nežinau kaip įvardinti. Kalbu apie tai, kai stovi prie kasos, prieš tave stovi vyras su dideliu prekių kiekiu. Sukaupi visą kantrybę ir lauki, jau net pradedi galvoti, kad ne tiek ir daug tų prekių, tačiau kur buvus, kur nebuvus išdygsta žmonelė su vaikais, kurie užlenda prieš tave ir dar prie viso to gėrio, kurį jau sukrovė prideda kiekvienas bent po keletą prekių. Taip, aš neturiu kantrybės…

5 O šitą dalyką galėčiau pavadinti trolinimu. Būtent taip!!! Visi po darbo, eilinį trečiadienį, nusipirkę kelias prekes skuba namo ir būtinai atsiras koks šmikis, kuriam būtent tuo piko metu mirtinai reikia pirkti 12 butelių mineralinio, dvi kilogramines dėžes ledų, 15 skardinių alaus, 5 pakelius dešrelių, 2 butelius degtinės, 8 buteliukus sidro, 3 kg šašlykų, 6 butelius limonado, kelis kg. sausainių ir saldainių, plius keli kg. daržovių ir dar velniai žino ko. Suprantu, kad to mirtinai reikia, bet ar nėr kito laiko pirkti didesnį kiekį? Pvz. laisvadienis, savaitgalis ar pan.

6. Prie kasos stovi tu ir dvi močiutės perkančios po “Agotos” duonos kepaliuką ir konservų katei. Pašaipiai nužvelgi žmonės įkalintus ėilėj prie kitos kasos, nes jautiesi pranašesnis, juk tuoj 5min ir apsipirksi,  galėsi važiuot namo ar kur tau reikia. Ir staiga nutinka tai…..Sukrečiantis dalykas. Pirmoji močiutė išsitraukia 5 tralialoto bilietus, kuriuos reikia patikrint. “Deja, močiut, nieko nelaimėjote“. Tada ši susiraukia, nepatikliai paima bilietus, nes gi jie turbūt laimingi, tik kasininkė apgavo ir nori sau trilijoną pasiimt ir antras smūgis, kurį jau sunkiai pavyksta atlaikyt, prilygstantis Songoko Ka-mė-ha-mė bangai ar dviems bangoms – mokesčių mokėjimas. Toji pat močiutė išsitraukia pluoštą popierėlių ir galutinai palūžęs pradedi dairytis ar neverta pereit į tą eilę, iš kurios mintyse juokeisi.

7. “Jei galite nueikite pasikeiskite prekę,ant šitos nėra barkodo, negaliu nuskaityti“. Ei, liaukitės, juk ne aš kaltas, kad ant prekės kažkas nepriklijavo barkodo!!!

8. “Ar renkate lipdukus?” klausia kiek abejingu balsu kasininkė ir sulaukus atsakymo “ne” , nusišypso tarsi atsidėkodama ir pasideda tuos lipdukus sau.  Na taip ir norisi paklausti ar ji atlyginimą gaunanti tik tais lipdukais.

9. “Ar turite ***** nuolaidų kortelę?Gal norėtumėte įsigyti?” Neturiu, jei turėčiau būčiau jau išsitraukęs ir, Jūs, gerbiamoji, ją tikrai matytumėte.Jei iki šiol jos neturiu, tai ir turėti ko gero nenoriu, bet ačiū.

10. Priėjęs prie kasos vietoj žmogaus ten pamatai viskam abejingą gyvastį pavargusiu veidu ir abejingu balsu. Pasijunti toks kaltas, kad dar ir tu ją apkrausi savo prekėm. Didelė užuojauta ir gailestis. Kadangi turiu pažįstamų dirbusių šį nedėkingą darbą, puikiai suprantu su kuo tai valgoma. Leiskite kasininkėms pailsėti…

IPTV vs. Televizorius+tv priedėlis+antena

gyvenimas prie pc

Šiuo komiksu pradedu ne veltui.  Visi žinom/matėm/skaitėm/girdėjom komiksus pašiepiančius mūsų gyvenimą prie kompiuterio. Išties priverčia susimąstyti.. Na aš tikiu, kad šiltuoju metų laiku, dauguma apleido pc, o pas kitus gal ir voratinkliais aplipo jau. O kai tiek darbe, tiek namuose pc yra geriausias draugas tvarkant reikalus ar dar velniai žino kuo užsiimant – turi sau pripažinti, kad bėgti nuo to ir spjaudytis net neverta.

[more…]

 TV

Kai dirbi norisi pramogauti, o kai pramogauji.. na tuomet tikrai nesinori dirbti:))) Pastebėjau, jog televizorius mūsų namuose patapo tik dėže dulkėms rinkti. Įsijungiam kai rodo ką nors svarbaus, įdomaus, nematyto, o pripažinkim, kad tai būna ypač retai. Ar kada paskutiniu metu matėt kokį nematytą filmą per lietuviškus kanalus? Aš ir ne, bet visada pralinksmina filmų “premjeros”. Filmų, kuriuos jau esi matęs prieš kelis mėnesius ar visą pusmetį.

Kol televizijos vis svaidos reklamomis, kaip mums reikia tv priedėlių, net kompensuoja juos, po to manau įves kokį nors tv priedėlio mokestį, arba pasiūlys mokėt abonentinį, kad nematytume tiek reklamų, na arba galų gale aktyviai kiš visiems visokias ten korteles, kad matytume daug, daug, begalybę kanalų, iš kurių daugiau nei pusės mes net nežiūrėsime, nes:

a) Nesuprasime kalbos, kuria transliuojamas kanalas.

b) Kanalo transliuojamas turinys mums bus neaktualus.

IPTV kanalu sarasas

 

IPTV

Visų pirma internetą turi dauguma. Tos daugumos dauguma internetą naudoja ne tik bendravimui skype, sėdėjimui youtube ar delfi skaitymui. Apsukresni jau senokai atradę IPTV ir net neplanuoja pirkti visokių ten įpatingų priedėlių, antenų, o kur dar tinkamos vietos antenai radimas, nes žiūrėk, jei stovės netinkamai ar gyveni kur nuošaliau, tv matysi miglotai su visokiais ten kvadratėliais ir mikčiojimais/striginėjimais. Nepatogu, tiesa? Štai jei turi spartesnį internetą, tuomet belieka jame susirasti nemokamą IPTV kanalų sąrašiuką ar pasirašyti sutartėlę su interneto tiekėju, kuri beje nieko nekainuoja dažniausiai, o ir kanalus matome kokybiškiau, nei per tv. Aš turiu lietuvišką bruožą, mėgstu tai kas nemokama:)). Taigi kam mokėti už tai, ką gali gauti veltui??