Viskas, ką reikia žinoti apie Hepatitą B

Hepatitas BHepatitas B –  tai viena iš ligų, nuo kurių daugelyje šalių nemokamai skiepijami kūdikiai ir maži vaikai. Ši liga – tai kepenų uždegimas, kuris sukeliamas ne paties hepatito viruso, o jo poveikio kepenims ir imuninei sistemai: virusas dauginasi kepenyse ir taip sukelia sergančiojo imuninės sistemos suaktyvėjimą. Imuninė sistema, norėdama apsisaugoti nuo viruso infekcijos, tuomet pati ima atakuoti kepenų ląsteles. Taip šiame organe kyla uždegimas.

Hepatitas B vystosi lėtai ir yra atpažįstamas iš tokių simptomų kaip nedidelė temperatūra ligos pradžioje, vėmimas ar pykinimas, svorio kritimas, apetito stoka. Skauda ties kepenimis, patamsėja šlapimas. Jei liga progresuoja į ūmią stadiją, prasideda gelta, apima silpnumas, tęsiasi pirmosios fazės simptomai. Abi fazės trunka po porą savaičių ir daugiau.

Sunkiausia ligos fazė – kepenų encefalopatija. Ji ištinka ir taip silpno imuniteto pacientus jau ligos pradžioje arba po pirmųjų dviejų ligos fazių – kaip komplikacija. Šioje stadijoje ligoniui sutrinka orientacija aplinkoje, dreba rankos, sutrinka sąmonė, elgesys tampa neadekvatus. Galiausiai ištinka koma.

Hepatitas B gydomas iš esmės malšinant simptomus. Pirmiausiai apsaugomos pačios kepenys – taikomas poilsio režimas, skiriama griežta dieta, turinti mažai riebalų. Geriama daug skysčių. Malšinami organizmo uždegiminiai procesai. Ūmioje ir staigioje ligos stadijoje ligonis guldomas į stacionarą. Būklei stabilizavusis galima gydytis namie su šeimos gydytojo priežiūra.

Šios ligos profilaktika – tai vakcinacijos ir rizikos mažinamas šviečiant šio viruso nešiotojus. Daugelis jų nežino, kad gali užkrėsti kitus. Jeigu sveikas žmogus yra priverstas būti netoli viruso nešiotojų, saugomasi, kad virusas nepatektų į organizmą: dėvimos pirštinės, chalatas, kaukės, akiniai. Būtina naudoti apsaugos priemones (prezervatyvus) , jeigu turimi lytiniai santykiai su potencialiu viruso nešiotoju, kadangi liga persiduoda lytiniu keliu.

Hepatitas B taip pat lengvai perduodamas krauju. Todėl būtina vengti susižeidimų nešvariomis adatomis ar aštriais įrankiais, svarbi kruopšti medicinos įrankių sterilizacija medicinos įstaigose. Pati efektyviausia apsaugos priemonė – tai skiepai, kurie šiandien atliekami ką tik gimusiems kūdikiams. Taip pat skiepijami rizikos grupėms priskiriami asmenys – turintys šeimos narių, sergančių hepatitu, vartojantys intraveninius narkotikus, homoseksualūs žmonės ar dažnai lytinius partnerius keičiantys asmenys.

 

 

 

Šokiruojanti statistika: trečdalis pasaulio žmonių serga hepatitu B

hepatitas BPraeitais metais Pasaulio Sveikatos Organizacija atskleidė sunerimti priverčiančią statistiką: kiek daugiau nei trečdalis žmonių visame pasaulyje serga įvairiomis hepatito formomis. Dar baisiau, kad nuo keleto jų formų kasmet miršta daugiau nei 4,1 mln. gyventojų. Hepatitas B bei kitos jo formos iš pradžių gali būti nepastebimos, arba smogti it perkūnas iš giedro dangaus. Tiek vienu, tiek kitu atveju, pasireiškia tam tikri ligos simptomai. Žinoma, kaip ir kiekvienai ligai, taip ir įvairioms hepatito apraiškoms būtinas atitinkamas gydymas.

Vienos būdingiausių ir dažniausiai pasireiškiančių hepatito formų yra virusinis hepatitas, hepatitas B, A  bei C. Pirmoji forma – virusinis hepatitas yra sukeliamas įvairių virusų. Jo metu žmogaus kepenyse kyla uždegiminiai reiškiniai ir prasideda distrofiniai pokyčiai. Ką tai reiškia? Paprasčiau tariant, į organizmą patekus hepatito virusui sutrinka medžiagų apykaita, žarnyne, viršinamajame trakte prasideda reiškiniai, sukeliantys ne vien nevisavertį virškinimą, bet ir skausmus. Neretai ligoniui pasireiškia ir gelta. Kaip teigia sveikatos priežiūros specialistai, virusinio hepatito sukėlėjais dažnai laikomi hepatito A, B bei C tipo virusai.

Dažnam, nieko negirdėjusiam apie hepatitą, sunku suprasti, jog hepatitas B, A, C bei virusinis hepatitas nėra vienas ir tas pats. Esminis skirtumas tarp jų: sukėlėjai ir pasireiškianti ligos forma.

Ūminis kepenų uždegimas yra sukeliamas hepatito A. Priešingai nei ūminio, lėtinio uždegimo kaltininkai paprastai būna hepatito B arba C virusai. Kaip pastebi medikai iš savo praktikos, dažniausiai negydomas arba netinkamai gydomas ūminis hepatitas ilgainiui pereina į lėtinę hepatito formą.

Vieni ryškiausių hetapito simptomų – pakilusi kūno temperatūra, bendras silpnumas, pykinimas ar net vėmimas. Dažnai hepatitas B, virusinis, A ar C hepatitas būna lydimas geltos: žmogaus oda pagelsta, akių obuolių spalva įgauna gelsvą atspalvį. Pasikeičia ir išmatos: šlapimas dažniausiai pasidaro tamsesnis, o kietos konsistencijos išmatos – pašviesėja.

Pastebima, kad hepatito simptonų nejaučia arba labai neaiškiai patiria vaikai iki 6 m. Suaugusiems liga apie save primena aukščiau išvardytais požymiais bei skausmu. Ypač klastinga hepatito forma yra hepatitas B. Apie jos egzistavimą organizme dažnas žmogus gali neįtarti net 2 mėnesius. Tačiau visą tą laiką yra didelė rizika užkrėsti kitus.