Pagrindiniai mitybos principai

sveikataPažink save
Kai kurie mano draugai ir kolegos yra puikūs maisto ruošos žinovai. Jie žino begalę sveikos maisto ruošos receptų, kiekvieną dieną ruošia vis kitokį patiekalą, o savaitgaliui paruošia tokius pietus, kurių galėtų pavydėti net restorano šefas. Tačiau yra žmonių, kurie nusiperka pusfabrikatį ir atėjus pietų metui deda jį į mikrobangų krosnelę. Jie neatranda jokio džiaugsmo ruošdami maistą ir jiems išvirti ryžius arba makaronus yra didžiausias kulinarinis pasiekimas. Tokie žmonės tikrai neskirs daug laiko įmantriems patiekalams paruošti. Tokiu atveju svarbu, kad kiekvienas iš mūsų atrastume mums patinkantį maisto ruošos būdą ir pagamintas maistas būtų kuo sveikesnis. Taip pat jeigu mėgstate per pietus valgyti daug, tokiu atveju net neverta mėginti taikyti būdą valgyti mažesnėmis porcijomis kelis kartus per dieną, nes vis tiek po kelių pabandymų grįšite prie savo pamėgto valgymo būdo. Jeigu dirbdami mėgstate užkandžiauti, tokiu atveju nevertėtų maistą laikyti ant darbo stalo. O jeigu nepavyksta atsispirti, pamėginkite užkandžiauti ką nors sveiko – džiovintus vaisius arba riešutus. Maži pasikeitimai neatrodo kaip neįmanoma auka, bet jeigu per dieną suvartosite bent 200 kalorijomis mažiau per metus tai gali virsti visais 10 kilogramų, ir toks sveikatinimas bus tik į naudą.

Valgykite kuo įvairesnį maistą

Pasistenkite valgyti kuo įvairesnį maistą. Pamenu, anksčiau man pietus į darbą įdėdavo močiutė. Paprastai tai būdavo gabaliukas karbonado su keliomis bulvėmis. Ne pats sveikiausias maistas. Daržovių nemėgdavau, bet pastaruoju metu patyriau, kad pomidoras ar agurkas gali praturtinti maisto racioną, o juk visuomet galima pridėti brokolį ar kokių nors žalumynų. Mėgstantiems mėsą, reikėtų stengtis prisiminti ir augalinės kilmės maisto produktus, kad organizme gaunamos medžiagos būtų kuo įvairesnė, o mityba subalansuota. Tai reiškia, valgyti kuo daugiau įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdų produktų. Žmogaus organizmui paprastai trūksta angliavandenių polisacharidų pavidalu.

lėtaeigės sulčiaspaudės kainaKuo mažiau saldumynų
Na taip, mes visi tai žinome, bet kiek iš tikrųjų laikomės šios taisyklės? Taigi, dar kartą apie cukrų… Gausus cukraus vartojimas skatina antsvorio atsiradimą, cukraus perteklius mažina vitaminų kiekį ir netgi trukdo mūsų organizmui įsisavinti vitaminą C. Cukrus sukelia diabetą, skatina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą. Cukrus sukelia savotišką priklausomybę ir būna ganėtinai sunku jo atsisakyti. Todėl siūloma tai daryti tam tikrais etapais, kad organizmui nesukelti šoko. Cukrus gadina dantis ir stabdo kalcio, kuris reikalingas dantims, įsisavinimą. Štai kodėl daugelis dantistų pataria vengti gerti Coca-colą, kurioje gausybė cukraus. Jeigu jau niekaip negalime išgyventi be cukraus, galime jį pakeisti džiovintais vaisiais – bananais, mangais, ananasais, slyvomis ir pan.
Kuo šviežesnis ir neperdirbtas maistas
Valgykite kuo šviežesnes, geriausios kokybės daržoves, vaisius, grūdus, riešutus. Venkite rafinuotų, perdirbtų produktų, nes perdirbimo proceso metu prarandama daug maistingų medžiagų. Visuomet geriau valgyti ruduosius ryžius ir rudus, nevalytus miltus, nors skaniau balti tiek ryžiai, tiek miltai. Žinoma, geriausia išsiauginti savų produktų, pavyzdžiui pomidorų, ridikų, pipirų, agurkų ir pan., bet ne visi turime tokią galimybę. Tačiau nepatingėkite bent jau vasaros metu valgyti kuo daugiau uogų ir vaisių, kurių galima įsigyti paprastuose turgeliuose. Kaupkite vitaminus, kurių prireiks rudenį. Niekada nevalgykite pernokusių daržovių ir vaisių, kad išvengtumėte aflatoksinų, kurie gali sukelti vėžį. Taip pat nevartokite apkartusių ar apipelijusių riešutų. Maistą laikykite vėsioje, sausoje vietoje ir tik ribotą laiką.

Valgydami venkite gerti vandenį
Tarp valgių patartina gerti kuo daugiau vandens, bent 4-5 stiklines per dieną, tačiau vandenį reikėtų gerti ne vėliau kaip 15 minučių prieš valgį ir ne anksčiau kaip valanda po valgio. Vanduo atskiedžia skrandžio sultis ir pablogina virškinimą, sukeldamas maisto rūgimą. Vandens vartojimas maisto metu skatina rūgštingumą.

Neapsunkinti skrandžio
Nors įvairovė – geras dalykas, tačiau neapsunkinkime virškinimo daugiau nei keturiomis valgio rūšimis vienu metu. Jeigu maišysime vaisius ir daržoves, lėtai virškinamus baltymus ir angliavandenius, apsunkinsite skrandį, pailgės virškinimo laikas ir atsiras nuovargis. Saldūs vaisiai geriausiai virškinami vieni. Daržovių geriau nemaišyti su saldžiais vaisiais. Grūdai, riešutai, avokadas ir alyvos derinasi tiek su daržovėmis, tiek su vaisiais.

Reguliarumas

Geriausia dieną pradėti nuo gerų pusryčių, tuomet antrą kartą valgyti turėtume po 5 valandų, o vakarienei turėtume valgyti kuo lengvesnį maistą ir neapsunkinti skrandžio nakčiai. Pavalgius reikėtų vengti užkandžių, nes tokiu atveju skrandis nepailsi ir visuomet dirba. Mūsų virškinimo organams, skirtingai nuo kitų gyvūnijos pasaulio narių, reikia poilsio.

 

Kaip gydytojui išsirinkti patogią medicininę aprangą?

medicinine aprangaKaip ir su visų specialybių garderobu, medicininė apranga turi būti patogi – joje gydytojas turi jaustis laisvai, ji negali varžyti judesių ar kitaip trukdyti darbui. Juolab, kai medicina yra tokia subtili sfera, ir nuo tinkamai bei laiku atliekamų veiksmų priklauso ne šiaip kažkas, o žmonių sveikata ir gyvybė. Taigi, ką derėtų žinoti gydytojui, besirenkančiam medicininę aprangą?

Pradėkime nuo apačios ir kilkime į viršų. Visų pirmiausia – medicininė avalynė. Ji kritiškai svarbi kasdienam mediko darbui. Ligoninė, poliklinika ar netgi privati klinika yra ypatingai judrios vietos, kuriose gydytojai be perstojo kažkur skuba, laksto iš aukšto į aukštą, žodžiu, visą dieną praleidžia ant kojų. Dėl šios priežasties gydymo įstaigose darbuotojai avi ne įprastus uždarus batus, o šlepetes arba basutes, kurios leidžia kojoms kvėpuoti ir netrikdo kraujo cirkuliacijos. Jei batai spaustų, gydytojo kojos bematant pavargtų ir nusilptų. Renkantis basutes ar šlepetes geriau pasirinkti didesnį dydį, nei mažesnį – tučią vietą visada galima užpildyti storesnėmis kojinėmis, o sumažinti kojos dydžio, deja, nepavyks.

Kelnės taip pat vaidina svarbų vaidmenį gydytojo darbe. Kaip ir visa medicininė apranga, kelnės turėtų būti plačios ir laisvos. Visada vertėtų patikrinti, ar medžiaga niekur nesitrina ir nedirgina odos: gydytojas su perštinčiom šlaunim – irzlus gydytojas, o tai mažina darbo produktyvumą.

Galiausiai – viršutinė dalis. Pati pirmoji taisyklė renkantis juosmens garderobą yra visuomet patikrinti, ar rankovės nemaišo rankų judesiams. Jei jos bus per ilgos, gali kibti tarp pirštų. Jei per trumpos – jausis spaudimas pečių linijoje. Tai taikoma aprangai ilgomis rankovėmis, tačiau praverčia turėti ir marškinėlius trumpomis rankovėmis. Gydytojo drabas intensyvus, tenka daug judėti, todėl su per šilta apranga galima greitai suprakaituoti, o tai sukels masišką diskomfortą. Iš kitos pusės, kartais ligoninėje gali būti vėsoka, o sustingę sąnariai taip pat neneša naudos. Visada turėkite dviejų tipų – lengvesnį ir šiltesnį – viršutinės dallies variantus.

Renkantis medicininę aprangą visada svarbiausia kreipti dėmesį į patogumą – jis kritiškas gydytojo kasdieniniame darbe. Jei nesijausite patogiai, jūsų darbo efektyvumas gali ženkliai sumažėti.

Laiku diagnozuotą vėžį gali išgydyti onkologas

inkstu vėžio ląstelėsKasmet Lietuvoje piktybiniais navikais suserga daugiau nei 16000 gyventojų. Šias ligas diagnozuoja onkologas. Sergamumas daugumos lokalizacijų vėžiniais susirgimais nemažėja. Nustatyta, jog Europoje, vėžį sukelia gyvenimo būdas. Vėžys išlieka viena iš pagrindinių Europos gyventojų mirties priežasčių ir sudaro apie 13 procentų visų mirties priežasčių. Lietuvoje vėžys- antroji liga, nuo kurios miršta daugiausia Lietuvos piliečių, o tarp moterų nuo 45-64 amžiaus metų- pirmoji. Kasmet Lietuvoje nuo šios klastingos ligos prarandame daugiau kaip 8000 gyventojų. Šiai ligai būdingas nekontroliuojamas genetiškai pakitusių ląstelių dauginimasis ir jų sugebėjimas naikinti aplinkinius sveikus audinius bei išplisti į kitas kūno vietas. Dėl nevaldomo ir greito pakitusių ląstelių dalijimosi susidaro navikas.

Kiekvienas onkologas kovoja su šiais piktybiniais ar ne piktybiniais navikais, todėl šiai kovai kuriasi draugijos, kuriuose onkologai bendromis jėgomis bando kovoti su šia liga, taikyti naujas technologijas, mokslo tyrimus ir tobulėti šioje srityje.

Tarptautinis vėžio tyrimų centras užregistravo 100 aplinkoje esančių veiksnių, kurie gali sukelti žmogui piktybinius navikus. Onkologas gali padėti  konsultacijos metu išsitirti tam, kad laiku galėtume pradėti kovoti su šia liga, nes laiku atradus naviką, dar galima spėti išgydyti. Navikų atsiradimą skatina cheminiai, fiziniai, biologiniai veiksniai.

Įrodyta, kad mirtingumą nuo vėžio išsivysčiusiose šalyse lemia šie veiksniai: rūkymas- 29- 31%, mityba- 20-50%, alkoholis – 4-8%, darbinė aplinka ir profesija- 2-4 %, farmacijos produktai- mažiau kaip 1%, aplinkos užterštumas -1-5 %, elektromagnetinė spinduliuotė – 5-7 %, fizinio aktyvumo stoka – 1-2%, reprodukciniai hormonai – 10-20 %. Tarp žmonių piktybinių navikų rizikos veiksnių pirmąją vietą užima tabako rūkymas. Su juo susiję burnos ertmės, stemplės, gerklų ryklės, kasos, plaučių, inkstų, šlapimo pūslės piktybiniai navikai. Manoma, jog vis didėjančio plaučių vėžio susirgimų sukelia tabako dervos, kuriose yra daugiau nei 50 įvairių žinomų kancerogeninių (cancer – vėžys) junginių. Net ir pasyvus rūkymas ar kvėpavimas šalia rūkančio padidina riziką susirgti šia onkologine liga iki dviejų kartų. Tačiau ji sumažėja metus rūkyti.

Mitybos veiksniai, lemiantys piktybinių auglių atsiradimą, yra per didelis suvartojamas bendras kalorijų kiekis. Raudona mėsa ( ypač rūkyta ir sūdyta), gyvuliniai riebalai, kurie įtakoja lytinių hormonų balansui, lėtina žarnų peristaltiką, ir nepakankamas augalinės kilmės maisto vartojimas. Gausus gyvulinių riebalų vartojimas susijęs su storosios žarnos, tulžies pūslės, inkstų, krūtų vėžio atsiradimu.

Iš fizinių veiksnių, galinčių sukelti kai kurių organizmo sričių vėžį, išskiriama ultravioletinė spinduliuotė. Pastaroji yra viena iš svarbiausių veiksnių, sąlygojančių odos vėžio atsiradimą. Viena iš šios ligos priežasčių gali būti infekcija. Mokslininkai įrodė, kad vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių yra žmogaus papildomos viruso (ŽPV) infekcija gimdos kaklelyje. Tai patvirtina tyrimai, kurių rezultatai rodo, kad nuo 90 iki 100  %, dailiosios lyties atstovių, sergančių gimdos kaklelio vėžio, yra infekuotos ŽPV, o sveikos moterys šią infekciją gimdos kaklelyje nešioja 5-20 % atvejų. Naujausia profilaktikos priemonė, apsauganti sveikas moteris nuo žmogaus papildomos viruso infekcijos, yra vakcina ŽPV.