Profesija vs. universiteto diplomas

Tendencijos Lietuvos darbo rinkoje dažniau gąsdina, nei ramina. Vairuotojais dirba universitetą baigę jauni vyrai, tuo tarpu siuvėjas – nykstanti profesija… Kodėl? Todėl, kad Lietuvos švietimo sistema sucks… Šiandien skaitau naujienas laikraštyje:

Tačiau geras žmogus – ne profesija. Todėl Lietuvoje prasideda atvirkštinis procesas: po studijų universitete ar kolegijoje darbo pagal specialybę nesusiradę jaunuoliai stoja į profesines mokyklas tam, kad įgytų antrą profesiją.

15min.lt straipsnis Universitetų absolventai plūsta į profesines mokyklas

darbasSuprantama, lietuviai yra be galo išradingi, tik visko iki galo padaryti nesugeba. Per dvidešimtmetį išaukštinome universitetų kultą, tuo tarpu pavieniams specialistams Lietuvos rinkoje nebuvo skiriama dėmesio. Priešingai, sakoma, kad po profkės neturėsi darbo, nei klientų, nusigersi ir būsi ubagas visa gyvenimą… Tai visiška netiesa, pletkai ir mitai, kuriuos, tenka pripažinti, labai skatina Lietuvos valdžios požiūris. Valdžią keiksime prie trečio bokalo, dabar tiesiog pasižiūrėkime, kokia situacija yra rinkoje.

Interneto technologijos yra pažengusios tiek, kad susirasti klientų internetu yra labai paprasta. Štai pavyzdys – interneto portalas Versliukai.lt, kuris vienija būtent pavienių profesijų atstovus, savo srities profesionalus, kurie nori paskelbti apie savo paslaugas visam pasauliui. Tokių puslapių yra ir daugiau, jie nemokami, bet labai prisideda prie to, kad geras specialistas niekada nesėdėtų be darbo. Ką sako mitai? Profkę pabaigęs būsi ubagų ubagas.

Grįžkime 5 metus atgal. Nekilnojamo turto aukso amžius – bankai dalina paskolas į kairę, į dešinę, darbdaviui dedi prašymą apie išėjimą iš darbo ir sakai, kad jei nepadarysi 5000 Lt. algos baltais, padarys konkurentai… Pinigų turi visi, vyksta dideli remontai. Elektriko eilėje laukiame mėnesį. Apdailininko („špakliuotojo“), dažytojo, mūrininko – taip pat mėnesį. Jų darbų kainos – tūkstančiai litų. Kur visi šie žmonės mokėsi? Profesinėje mokykloje. Jie gal net vidutiniokai savo amato žinovai, tačiau stengiasi, reklamuojasi ir taip užsidirba pragyvenimui. Užsidirba daug, nespėja su užsakymais, buriasi į grupes ir kuria įmones. Vėliau atėjo krizė. Geri specialistai darbo turėjo ir toliau, tuo tarpu daugybę vadybininkų su teisės, vadybos, administravimo diplomais atleido arba sumažino atlyginimą iki minimumo ar juokingų 1500 litų. Staliai, automobilių mechanikai, kirpėjai, siuvėjai, apdailininkai sumažino savo darbų kainas, tačiau niekada nestokojo užsakymų. Kas laimėjo šioje situacijoje? Profesija ar diplomas?

Deja, esame mulkinami ir toliau. Mums sakoma, kad profesiją įgyti – blogai, nes į tave žmonės žiūrės kreivai. Kaip gali kreivai žiūrėti, kai gero specialisto labai reikia, o po universiteto ateina tokie darbuotojai, kad juos iš naujo mokyti reikia, nors atlyginimo užsiprašo milžiniško. Žiūrėk, štai mano Bakalauro diplomas, štai Magistro, kur mano 5000 litų alga?..

Artėja profesionalų aukso amžius, kai tinkamai pasireklamavę jie turės daugybę klientų, kurs nedideles įmones (tam sukurta nauja verslo forma Mažoji bendrija ) ir būtent jie prisidės prie visų mūsų gerovės. Kodėl niekiname tuos, kurie uždirba mums pašalpas, stipendijas, nuolaidas autobusų bilietams?

Pagalvokime, ko norime savo vaikams? Ar vidutiniokas teisininko padėjėjas dirbantis dieną naktį ir laukiantis auksinio šanso tapti partneriu, ar gerai dirbančio staliaus, kuris kuria nuostabius baldus, kuriam atsiveria visos galimybės dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje? Ne veltui vis dar yra populiari lietuvių liaudies patarlė – „geriau žvirblis saujoj, negu briedis girioj“…

P.S. Peržiūrėkite realiu specialistų pasisakymus ir pamatysite, kad jiems užsakymų tikrai netrūksta…