Grindų betonavimas: už ir prieš

grindų betonavimasKaip jums tokia idėja: betoninės grindys vietoj pamatų? Galite juoktis ar vadinti negražiais epitetais, tačiau tai reali statybos technologija, kuri pamažu ateina į Lietuvą – plokštiniai pamatai.

Pats grindų betonavimas nėra jokia naujiena. Visuose mūriniuose namuose grindys betonuojamos siekiant padaryti grindinį šildymą. Rečiau naudojamas vien tik blokas ar perdanga. Plokštinių pamatų atveju grindys yra betonuojamos iš karto ant žemės be jokių perdangų. Kokie šios technologijos privalumai?

Sunaudojama mažiau betono, nei liejant juostiniu pamatus. Taip namų statybos kaina gerokai sumažėja. Gręžtiniai pamatai sunaudoja dar mažiau betono, tačiau jie tinkami ne visada.

Labai efektyvu. Grindų betonavimas ir plokštiniai pamatai paprastai pasirenkami statant pasyvųjį namą su A ar net A++ energetine klase. Tai reiškia, kad į aplinką energijos namas atiduoda labai mažai arba iš viso neatiduoda. Kaip tai padaroma? Pati technologija numato, kad grindys betonuojamos ne ant žemės tiesiogiai, bet paklojus izoliacinę medžiagą ir apšildančias putoplasto plokštes, kurios sulaiko šilumos atidavimą į žemę. Tokiu būdu grindys tampa nepralaidžios šilumai ar iš kitos pusės, šalčiui.

Grindys dažniausiai įrengiamos su šildymu. Prieš betonuojant, išvedžiojamos visos reikalingos komunikacijos ir grindinio šildymo vamzdžiai. Jie vėliau bus užpildyti centrinio šildymo sistemos vandeniu, nes didelį plotą šildyti elektra – neapsimoka. Tada – eilinis grindų betonavimas – pilamas betonas, dedama armatūra, lyginama, džiovinama.

Tokia betoninė plokštė paskirsto namo svorį tolygiai, todėl išvengiama daugumos įskilimų ir plyšių, kurie būdingi naujiems namams (kol pirmaisiais metais namas grimzta į dirvožemį netolygiai ir taip deformuojamos sienos.

Išvardinome privalumus, bet ar yra trūkumų? Pasirodo, yra.

Grindų betonavimas labiausiai tinkamas būdas nedideliems namams. Dideliems ir aukštiems pastatams rekomenduojami tradiciniai juostiniai pamatai.

Kitas trūkumas – nėra rūsio. Plokštiniai pamatai pilami tiesiai ant grunto, todėl po juo nėra nieko. Tiems, kam reikia rūsio po namu turi rinktis juostinius pamatus, nes reikalingos specialios rūsio sienos. Tiesa, mieste ir priemiestyje tai nėra problema, tačiau kaimo vietovių gyventojai su tuo tikrai nesutinka – rūsys jiems labai reikalingas.

Gana ilgas laikas, per kurį visiškai išliejami pamatai. Vis dėlto, laiko užtrunka ir grunto paruošimas, ir armatūros klojimas, ir vamzdžių išvedžiojimas. Be to toks betono sluoksnis džiūva negreitai, tam reikia palankių oro sąlygų, kurių Lietuvoje gali tekti ir palaukti.

Ar rinktumėtės plokštinius pamatus savo būsimajam namui?

Svajonių namo statybų įteisinimas

svajonių namo statybosGreičiausiai nedaug atsirastų žmonių, teigiančių, jog niekada nėra svajoję apie savo nuosavą namą. Net gyvenantys butuose neatsigintų minties turėti savo ekskliuzyvinę privačią erdvę, kurios nereikėtų dalintis su kaimynais. Nuosava veja, tvora, sodelis, jokių skundų dėl triukšmo ar gyvūnų, absoliučiai jokių apribojimų. Nuosavas namas – privati tvirtovė, kurioje šeiminininkas yra vienintėlis valdovas, nustatantis taisykles. Kas galėtų to nenorėti? Na, norėti gali visi, tačiau siekiant įgauti tokias privilegijas reikia turėti ne tik nemenką biudžetą, bet ir plačiau pasidomėti, kas tai yra statybos teisė. Juk neimsi ir nestatysi savo išsvajotojo namelio ant vištos kojelės, kur ir kaip papuola.

Statybos legalizavimas yra gana ilgai užtrunkantis, varginantis ir slidus reikalas. Reikia gauti begales leidimų, patvirtinimų bei parašų. Reikia derinti planus ir projektus su atitinkamomis instancijomis. Visų pirmiausia, žemės paskirtis turi būti atitinkama. Norint statytis nuosavą namą, reikia, jog jūsų žemės paskirtis būtų „Gyvenamųjų namų statybai ir eksploatacijai“. Jei paskirtis komercinė arba ūkinė, gyvenamojo namo ten statyti paprasčiausiai negalėsite, ir taškas. Keisti žemės paskirtį įmanoma, tačiau tai dar didesnis galvos skausmas, ypač bandant tai atlikti pačiam. Dažniausiai tai gali užtrukti net kelis metus, o kartais iš viso nepasiteisinti.

Nors svajonių namą gal ir puikiai įsivaizduojate savo mintyse, tačiau, pripažinkime, pats jo nesuprojektuosite, jei nesate architektas. Reikia tikslių ir išsamių brėžinių, kuriuos gali sukurti tik kvalifikutoas profesionalas. Su tais brėžiniais tuomet keliausite per įvairias institucijas, kad jos uždėtų savo parašą. Statybos teisė numato begales kriterijų, kuriuos turite atitikti. Dažnai reikalai užstringa su gamtosauga – „žalieji“ atranda begales grėsmių gamtai, kurias gali sukelti jūsų namas. Tai stogas per ryškus – gali trikdyti paukščių migravimą. Tai per arti draustinio – kenks ten esančiai florai ir faunai. Tai per didelis užterštumo pavojus – paveiks gruntą ir giluminius vandenis.

Svajoti apie namą yra vienas dalykas, tačiau realiai imtis veiksmų – kitas. Tai varginantis ir ilgai užtrunkantis procesas, kuris pasiteisins, jei turėsite marias laiko, ryžto ir noro kariauti su valstybinėmis institucijomis, kurios, rodos, tik ir nori viską sugadinti.