Sėjos darbai – atsakinga užduotis, reikalaujanti tinkamai paruoštos dirvos ir kokybiškų sėklų. Tiesa, sėklos ir jų pasirinkimas kelia vis daugiau klausimų. Išretėję ar žuvę žieminių augalų pasėliai sukelia rimtas finansines problemas. Iš kitos pusės, klaidos – tai geriausia galimybė mokytis ir priminimas, kad dėmesys žemės ūkiui turi būti didesnis. Galiausiai, Lietuvos klimatas yra gana atšiaurus augalams, todėl siekiant didžiausio produktyvumo būtina atidžiau ruošti žemę ir negailėti investicijų kokybiškai sėklai.

Didžiausias dėmesys – sėklų kokybei

Ekspertai vieningai sutinka – renkantis žieminių sėklų veislę, būtina racionaliau įvertinti konkrečios veislės kilmės šalį. Rekomenduojame vengti pietinių kraštų sėklų (pvz., pietinės Lenkijos ar Vokietijos), kadangi jos pritaikytos kur kas švelnesnio klimato sąlygoms, t. y. atšiaurios Lietuvos žiemos gali būti pražūtingos. Būtina įvertinti ir planuojamo derliaus dydį, sėklų kokybę ir atsparumų žiemojimui. Praktika rodo, kad pastaraisiais metas auga dėmesys ekologiniams ūkiams, deja, šiuo atveju, sėklų pasirinkimas tampa dar sudėtingesnis, kadangi intensyviuose ūkiuose naudojama gana daug trąšų, herbicidų, fungicidų, kurie užtikrina sėklų augimo intensyvumą, stiprumą ir atsparumą ligoms, tuo tarpu ekologiniai ūkiai yra ribojami trąšų klausimu, o ir produktų pasirinkimas yra kur kas menkesnis.

Ekologiškos žemdirbystės sunkumai

Vystant ekologinį žemės ūkį, didžiausią dėmesį reikia skirti genetinėms sėklų savybėms. Visų pirma dėl to, kad žemėje natūraliai plinta piktžolės, kurių naikinimui nėra efektyvių priemonių – paprastai šiuo atveju kalbama tik apie mechaninį akėjimą, deja, ir jis negali užtikrinti efektyvių rezultatų visais atvejais, pvz., paprastai piktžolės suveša vėlyvuoju žiemkenčių vystymosi etapu, kuomet mechaninis akėjimas jau negali padėti. Dar vienas sunkumas – gana žemi maistinės grūdų kokybės rodikliai. Išauginti gausų derlių yra sunkiau dėl ribojamo trąšų kiekio. Be to, tenka pripažinti, kad sertifikuotos ekologiškos sėklos Lietuvoje stipriai trūksta. Sėklų pertekliumi nesidžiaugia ir kitos Europos Sąjungos šalys.

Ar ekologiška sėkla visada laimi?

Esminis klausimas – kokie yra ekologiškos sėklos pranašumai? Ūkininkai teigia, kad ekologiškai sertifikuotai sėklai keliami itin dideli ir griežti reikalavimai, lyginant juos su chemizuotuose ūkiuose paruošta ir užauginta sėkla. Natūraliai, ekologiška sėkla reikalauja ir kelis kartus didesnių investicijų. Galiausiai, tokie augalai turi būti auginami taikant ekologiškas technologijas – pasėliuose negalima taikyti cheminių priemonių, apsaugančių nuo piktžolių, kenkėjų ar ligų. Deja, kai kurios ligos yra nesunaikinamos be cheminių priemonių. Iš kitos pusės, pasigirsta vis daugiau kalbų, kad ekologiška sėkla yra kur kas mažiau gyvybinga, o įrodymų, kad beicuotos sėklos derlius – užterštas, taip pat nėra.