Jos nematome, jos negirdime, ji gali nužudyti, bet be jos civilizacija sugrįžtų į akmens amžių. Kas? Elektra. Išties – juk elektra mus lydi kiekviename žingsnyje – be jos neveiktų šaldytuvas, plaukų džiovintuvas, kompiuteris, internetas, liftas, bankomatas, automatiškai atsidarančios duris, kasos aparatas ir visa kita, kas turi laidukų kurių vienas galas jungiasi į rozetę. Kitaip – gyvenimas sustotų. Keista, bet išties šis nematomas ir negirdimas fizinis reiškinys turi mums didelę įtaką, ypač turint omenyje, jog elektros projektai Lietuvoje gyvuoja vos kiek daugiau nei 100 metų.
1892 metais balandžio 17-ąją pirmoji elektros lemputė buvo įžiebta Rietavo bažnyčioje. Simboliška tai, kad lemputė įžiebta šventų Velykų rytą. Lietuviai gal greitai perėmė sukurtą technologiją – vos 10 metų atsiliko nuo kaimynų Prancūzijoje, Anglijoje ar JAV. Kaip tuomet elektra ir elektros lemputė atrodė paprastiems žmonėms? Kaip didžiausi burtai, stebuklas, galbūt net velnio pramanas. Visi stebėjosi, kaip ugnis laidais gali patekti į lemputę. Kai kurie bandė lemputę užpūsti, kiti ja prisidegti cigarus, o treti iš tolimiausių kampelių vyko į bažnyčią pažiūrėti stebuklo.
Tačiau elektra ir žinios apie ją nėra tik paskutinio šimtmečio pasiekimas. Žaibas padovanojęs žmonėms ugnį (anot pasakų ir legendų), iš tiesų yra ne kas kita, o elektros iškrova, kurios galia skaičiuojama tūkstančiai voltų. Mokslininkai tvirtina, jog žaibas yra keturis kartus karštesnis už saulę, o visoje Žemės atmosferoje sužaibuojama 1000 kartų per sekundę. Įspūdinga? Taip ir tai skatina pasidomėti žaibosauga – nenorėtumėte, jog vienas iš tų 1000 žaibų „palepintų“ namus karščio voniomis.
Kalbant apie kitas įdomybes susijusias su elektra, vertėtų paminėti ir rekordininkę – ilgiausiai šviečiančią lemputę. Elektros lemputė “Texas” yra 40 vatų galingumo ir dega jau daugiau nei 100 metų. Pagrindine ilgaamžiškumo priežastimi laikomas faktas, jog lemputė nėra išjungiama, nuolat degdama ji mažiau dėvisi nei kaskart įjungiant ir išjungiant.