Turbūt kiekvienas iš mūsų neretai patį gardžiausią gabaliuką pasiliekame desertui, kokiam ypatingam atvejui ar laikui. Juk iš tiesų, desertas gal ir ne pagrindinis vakaro akcentas, bet puiki jo kulminacija, todėl kiekvienos moters virtuvės lentynoje turėtų puikuotis šių skanėstų receptai.
Desertai pirmiausiai suskirstomi į karštus ir šaltus, o jau tada prasideda begalinė jų įvairovė ir skirtingi variantai. Jie gali būti kepami orkaitėje, riebaluose ir netgi išvykoje ant grotelių ar iešmų. Saldūs patiekalai yra ir verdami, pvz.: sriubos, kisieliai, kompotai, plaktų baltymų desertai, kremai, ir stingdomi, pvz.: įvairiausi drebučiai, desertiniai kremai, putėsiai,  taip pat prie šios kategorijos galima būtų priskirti ir tokius tradicinius šaltus desertus, kaip itališkas tiramisu arba angliškas trifle. Nemažą desertų grupę sudaro užšaldyti saldumynai. Tai visų mėgstami ledai, vis populiaresniais tampantys įvairūs užšaldytų vaisių ar net daržovių sulčių desertai – įvairios granitos, šerbetai.
Prancūzų virtuvė, kuri yra laikoma viena elegantiškiausių pasaulyje, padovanojo mums ypatingą desertų patiekimo būdą: jie sustatomi specialiuose vežimėliuose ir kas nors iš aptarnaujančio personalo siūlo pasirinkti sau patinkantį. Kitoje ne mažiau kulinarijos istorijai nusipelniusioje rusų virtuvėje desertus patiekdavo tiesiai klientui taurėse, nedideliuose indeliuose arba stiklinėse.
Saldūs cukriniai ir miltiniai patiekalai vadinami konditerijos gaminiais. Jiems pagaminti naudojami tokie pagrindiniai produktai: kviečių, kukurūzų, ryžių, avižų ar kt. miltai, cukrus, medus, vaisiai ir uogos, pienas ir grietinėlė, riebalai, kiaušiniai, mielės, krakmolas, kakava, riešutai, maistinės rūgštys, standikliai kvapiosios medžiagos ir aromatiniai priedai, maisto dažikliai,  kepimo milteliai ir daugybė kitų. Priklausomai nuo panaudotų sudedamųjų dalių visos konditerijos gaminių rūšys ir yra suskirstytos į dvi pagrindines grupes: cukrinius ir miltinius desertus. Pakalbėkime daugiau apie pastaruosius.
Saldžių miltinių patiekalų receptai puikuojasi bene visose kulinarinėse knygose. Juk kaip nuostabu skanauti, bandelių, sausainių, tortų, pyragų. Nė vienas savo raciono neįsivaizduoja be šių skanėstų . Nereiktų pamiršti, kad neribojamas miltinių saldumynų kiekis taip ir lieka kūne formuodamas vis apvalesnes formas. Jei jų nesinori, ribokime tokio maisto kiekį ir valgykime pyragus ne dažniau nei kartą per savaite.
Skaniausi receptai matomi kad ir kur bepažvelgtumėme: internete, knygose, žurnaluose. Pateikiami skaniausi aguoniniai sausainiai, šokoladiniai pyragai, vaisių tortai ir daugybė kitų skanumynų. Pakabėkime plačiau apie tai,  iš kur atsirado šokoladiniai pyragai ir kas pirmasis jų skanavo.
Šio pyrago receptai gimė apie 1832 m. Austrijoje. Anot pasakojimų,  svarbus to meto austrų – vokiečių diplomatas ir politikas princas Meternichas prieš svarbų vakarą davė įsakymą savo vyriausiajam virėjui pagaminti ypatingą, dar neragautą desertą keletui labai svarbių svečių. Kadangi vyriausiasis virtuvės šeimininkas tuo metu sunkiai sirgo ir pats negalėjo imtis darbo, užduotį liepė atlikti šešiolikmečiui savo mokiniui Francui Zacheriui. Teigiama, kad svečiai liko labai patenkinti jaunojo Franco iškeptu, niekad neragautu šedevru – šokoladiniu pyragu. Nepaisant to, kad Francas baigė kulinarijos mokslus ir Vienoje atidarė aukštos klasės delikatesų ir vyno krautuvėlę, po šios vakarienės pyragas daugiau populiarumo nesulaukė. Ir tik gerokai vėliau vyriausiasis Franco sūnus Eduardas, perėmęs tėvo kulinarinį palikimą, patobulino šokoladinio pyrago receptą, pavertė jį tokiu, kokį žinom, ragaujam ir mėgaujamės šiandien. Sakoma, jog tikrojo, originalaus Zacherio pyrago galima paskanauti tik „Sacher” viešbutyje, Vienoje, kurį ir įkūrė tas pats Franco sūnus Eduardas 19 a. antroje pusėje. Nuo tada Zacherio tortas –  vienas iš daugelio žinomų Vienos kulinarijos gaminių. Be abejo, tikrasis jo receptas, be jokios abejonės, yra didžiulė paslaptis, tačiau, nepaisant to, įvairiai pagaminti šokoladiniai pyragai tapo populiarūs visame pasaulyje.