Norom ar nenorom, į parduotuvę tenka pėdint/važiuot/mint kasdien. Tai moteriai pieno pritrūksta, tai šaldytuvas ištroškęs alaus reikalauja. O, kad kas kokią pigią apipirkimo paslaugėle teiktų ( įdomi verslo idėja! ). Guli sau namuose, paskambinai užsisakei tokio ir tokio produkto, kad motera nebūtų pikta ir jai prigriebei kokį šokoladą…
[more…]
Grįžtam į realybę. Kol tokių paslaugėlių nėra pėdinam patys ir apsipirkinėjam kaip dideli. Aš nemėgstu parduotuvėj užtrukti ilgai, apskritai ilgi apsipirkinėjimai užknisa! Ir sakykit ką norit, to nepaneigsit. Būtent apie tai, kas užknisa parduotuvėse ir noriu parašyti. Taigi:
1. Eilės. Jos neišvengiamos visur, ne tik parduotuvėj, bet tikrai sucks po darbo dienos, kurią sąžiningai atidirbai beje, prisiminęs, kad namuose baigėsi kiaušiniai, tualetinis užsuki į pakeliui esančią parduotuvę, paimi tuos du dalykus ir pėdini prie kasos džiaugdamasis, kad greit apsisukai, greit namo grįši, pailsėsi, tačiau priėjęs supranti, kad tą patį galvoja prieš tave stovintys trys žmonės, ketvirtas gi visiškam relakse, mat niekur neskuba, o penktas tiesiog plepa su kasininke, mat ji jo kaimynė.
2. Didesnėse PC dažnai pastebimas anomalinis reiškinys – išmėtyti vaisiai. Dažnai dar tyčiomis/netyčiomis sutrinami kieno nors sunkia koja. Šito aš niekad nesuprasiu. Kam tie apelsinai ką blogo padarė, kad juos mėtyt reik?
3. Gyva leisgyvė žuvis. Ta pati iš stebuklingų „švarių” akvariumų su slenkančiais žvynais viena akim ir nerandanti sau vietos tarp likimo sesių ir brolių, kurių beje tam ankštam akvariume dar 10 plūduriuoja.
4. O šį reiškinį nežinau kaip įvardinti. Kalbu apie tai, kai stovi prie kasos, prieš tave stovi vyras su dideliu prekių kiekiu. Sukaupi visą kantrybę ir lauki, jau net pradedi galvoti, kad ne tiek ir daug tų prekių, tačiau kur buvus, kur nebuvus išdygsta žmonelė su vaikais, kurie užlenda prieš tave ir dar prie viso to gėrio, kurį jau sukrovė prideda kiekvienas bent po keletą prekių. Taip, aš neturiu kantrybės…
5 O šitą dalyką galėčiau pavadinti trolinimu. Būtent taip!!! Visi po darbo, eilinį trečiadienį, nusipirkę kelias prekes skuba namo ir būtinai atsiras koks šmikis, kuriam būtent tuo piko metu mirtinai reikia pirkti 12 butelių mineralinio, dvi kilogramines dėžes ledų, 15 skardinių alaus, 5 pakelius dešrelių, 2 butelius degtinės, 8 buteliukus sidro, 3 kg šašlykų, 6 butelius limonado, kelis kg. sausainių ir saldainių, plius keli kg. daržovių ir dar velniai žino ko. Suprantu, kad to mirtinai reikia, bet ar nėr kito laiko pirkti didesnį kiekį? Pvz. laisvadienis, savaitgalis ar pan.
6. Prie kasos stovi tu ir dvi močiutės perkančios po „Agotos” duonos kepaliuką ir konservų katei. Pašaipiai nužvelgi žmonės įkalintus ėilėj prie kitos kasos, nes jautiesi pranašesnis, juk tuoj 5min ir apsipirksi,  galėsi važiuot namo ar kur tau reikia. Ir staiga nutinka tai…..Sukrečiantis dalykas. Pirmoji močiutė išsitraukia 5 tralialoto bilietus, kuriuos reikia patikrint. „Deja, močiut, nieko nelaimėjote„. Tada ši susiraukia, nepatikliai paima bilietus, nes gi jie turbūt laimingi, tik kasininkė apgavo ir nori sau trilijoną pasiimt ir antras smūgis, kurį jau sunkiai pavyksta atlaikyt, prilygstantis Songoko Ka-mė-ha-mė bangai ar dviems bangoms – mokesčių mokėjimas. Toji pat močiutė išsitraukia pluoštą popierėlių ir galutinai palūžęs pradedi dairytis ar neverta pereit į tą eilę, iš kurios mintyse juokeisi.
7. „Jei galite nueikite pasikeiskite prekę,ant šitos nėra barkodo, negaliu nuskaityti„. Ei, liaukitės, juk ne aš kaltas, kad ant prekės kažkas nepriklijavo barkodo!!!
8. „Ar renkate lipdukus?” klausia kiek abejingu balsu kasininkė ir sulaukus atsakymo „ne” , nusišypso tarsi atsidėkodama ir pasideda tuos lipdukus sau.  Na taip ir norisi paklausti ar ji atlyginimą gaunanti tik tais lipdukais.
9. „Ar turite ***** nuolaidų kortelę?Gal norėtumėte įsigyti?” Neturiu, jei turėčiau būčiau jau išsitraukęs ir, Jūs, gerbiamoji, ją tikrai matytumėte.Jei iki šiol jos neturiu, tai ir turėti ko gero nenoriu, bet ačiū.
10. Priėjęs prie kasos vietoj žmogaus ten pamatai viskam abejingą gyvastį pavargusiu veidu ir abejingu balsu. Pasijunti toks kaltas, kad dar ir tu ją apkrausi savo prekėm. Didelė užuojauta ir gailestis. Kadangi turiu pažįstamų dirbusių šį nedėkingą darbą, puikiai suprantu su kuo tai valgoma. Leiskite kasininkėms pailsėti…