Drįstu pareikšti, kad mano katė vardu Basta (tikrasis šeimininkas, kuris šiuo metu laimės ieško svečioje šalyje ir man paliko ją prižiūrėti, mėgsta rusišką repą, o Basta yra žymus reperis), yra padaras atkeliavęs tiesiai iš pragaro. Gal kai kurie pagalvos, kad tai labai jau stiprus pareiškimas, bet ne jūs su ja gyvenate. O viskas prasidėjo, kai mažoji katytė, apsipratus mano namuose ėmė įvedinėti savo diktatūrą. Štai keletas trumpų istorijų iš mūsų gyvenimo kartu, kurios jus turėtų priversti savo katiną mylėti tik dar labiau.
Katės – gyvūnėliai su charakteriu, visi žino, kad nemaža dalis šių aštriais nagučiais apsiginklavusių ir didelių akių savininkių būdas gana kerštingas. Vieną dieną, nežinau ar iš neturėjimo ką veikti, ar tiesiog norėdama man atkeršyti, kad visam savaitgaliui palikau ją viena namuose, ji užtaikiusi akimirką, kai buvau darbe nusprendė, kad mano anties plunksnų pūkinei pagalvei reikia atlikti ketvirčiavimą. Negana to, kad grįžus namo radau butą paskendusį plunksnose, o katę naujomis užuolaidomis užlipusią ant karnizo ir saldžiai snaudžiančią, virtuvės vaizdas priminė karo lauką. Numestas ir mažomis pėdutėmis ištapnotas cukrus, išversta šiukšlių dėžė, kurios turinys ištampytas po visą kambarį ir keli sudaužyti puodeliai. Akivaizdu, kad Basta tikrai visą dieną buvo labai užsiėmusi, mąstydama, ką galima nuveikti penktadienio vakarą.
Turbūt daugelis kačių savininkų yra užklupę katiną vagiliaujant nuo stalo. Na, jums pasisekė, nes aš neužklupau. Sveika katė mėgsta ir skaniai pavalgyti. Pusiaudienį gamintus tradicinius lietuviškus balandėlius valgiau lyg būčiau vegetarė – be mėsos, nes mano katė yra šventai įsitikinus, kad skaniausias kąsnelis turi atitekti jai. Nors jos lėkštutėje visada yra maisto, tačiau tai, ką valgo aplinkiniai yra gardžiau, jei neduosi geruoju, patykos ir pasiims pati, o kai pastebėsi, kad dingo mėsos gabaliukas, ji tyliai mintyse iškels vidurinį pirštą ir pamojuos tau prieš nosį. Aišku, tie, kas turi itin gero būdo katinus, gali sakyti, kad auklėjimas blogas. Tačiau po vienos tokios auklėjimo pamokos teko apversti namus aukštyn kojom, kol radau raktus, o ir šiaip ji mėgsta žaisti slėpynes, ypač tada, kai kažkur skubi. Ir gali barti, ir gali mojuoti su šlepete prieš nosį bei grasinti, kad kitą kartą tikrai neišneš sveiko kailio, ji tik pažiūri kaip į kokią nenormalią ir išdidžiai nueina savo keliais.
O ką jau kalbėti apie jos norą bendrauti net ir trečią valandą nakties, didžiausius skandalus, kai vakare neįjungi televizoriaus, nes ji mėgsta žiūrėti vokiškus serialus, nuolatos krečiamas išdaigas ir iškastas gėles. Kita vertus, nors ir atrodo, kad galėčiau ją pirmu reisu išsiųsti pas jos tikrąjį šeimininką, bet pasakysiu atvirai, labai myliu aš tą padarą iš pragaro, kuris visada pasitinka, kai grįžtu namo, kiekvieną vakarą meiliai atsigula šalia, o kažko išsigandus atbėga pas mane ieškoti pagalbos ir užuovėjos.