Apie advokatus esate greičiausiai susidarę klaidingą nuomonę. Jie patys tuo net nesistebi, nes irgi žiūri Holivudo filmus, kuriuose dažnai rodomi apsukrūs, žodžio kišenėje neieškantys advokatai, labai išraiškingai besielgiantys teisme. Taip, tai vyksta JAV, kur yra prisiekusiųjų auditorija, kurią reikia sužavėti. Lietuvoje viskas kiek kitaip.

Ar buvote Vilniaus teisme? Jei ne, tai turbūt įsivaizduojate filmuose matytą raudonmedžiu muštą salę, kuriame sėdi teisėjas, advokatai, prokurorai ir ieškovai su atsakovais. Deja, realybė visai kitokia. Teismas – paprastas kabinetas tuščiomis sienomis, dažnai ir be langų. Viename šone yra kalbėjimo tribūna, ant kurios nieko nepadėta. Ant biblijos prisiekti tikrai nereikia, tik sekretorei reikia pasirašyti dokumentą, kad suprantate atsakomybę už melagingus parodymus. Priešais tribūną sėdi teisėjas. Šalia – teismo sekretorė. Šalia ieškovo ir atsakovo sėdi advokatai.

Advokatas paprastai būna apsigaubęs mantija, kaip ir teisėjas, kuris dar užsideda ir teisėjo regalijas. Holivudiniuose filmuose advokatai nedėvi mantijų, tik teisėjai. Jie vaikšto po salę, juos pastoviai teisėjas ramina plaktuko smūgiais. Deja, tai tik amerikietiškas įvaizdis. Lietuvoje advokatas niekur nevaikšto. Jis stovi savo vietoje ir kalbasi su ieškovu, atsakovu, liudininkais. Baudžiamosiose bylose atsakovas gali būti laikomas specialioje kameroje. Civiliniuose ir administraciniuose teismuose tokių nėra. Liudininkus advokatai pakviečia iš koridoriaus, kai jų prireikia. Jie paprastai sėdi ir laukia už teismo kabineto durų, kad netrukdytų teismo procesui.

Yra klaidinga manyti, jog advokatas dirba vienas. Aišku jis ima daug pinigų už valandą, todėl tai sukelia daugelio žmonių nepasitenkinimą. Realybė yra visai kitokia. Kiekvienas advokatas turi po mažiausiai vieną padėjėją. Kartais jų yra keletas, o padėjėjai gali turėti net savo asistentus. Asistentai daro „juodą“ darbą – tvarko bylos dokumentus, analizuoja, ko trūksta advokatui, rekomenduoja pasigilinti į civilinio ar baudžiamojo kodekso tam tikrus dalykus, ieško panašių bylų ir analizuoja jų eigą ir baigtį. Advokatas per dieną turi keletą teismo posėdžių, tad natūralu, jog jam reikia medžiagą paruošti. Taip pat advokatas yra vieša figūra, jis visada turi veikti pagal tam tikrą etiketą, būti reprezentatyvios išvaizdos.

Štai ir stereotipas apie pinigus. Jei advokatas už valandą ima 100 eurų, tai reiškia, kad dalis šios sumos eina biuro išlaikymui, advokato reprezentatyviam stiliui, jo asistentams ir jam pačiam. Kai asistentų keletas (taip būna didelėse rezonansinėse bylose), pats advokatas gauna tik nedidelę dalį savo honoraro. Taip, jie atrodo turtingi ir galingi, tačiau tokio darbo nereiktų pavydėti – jis iš tiesų sekina.