Šaltinis: https://pixabay.com/photos/wood-heating-c02-fire-heat-5931006/

Vis akivaizdžiau matant klimato kaitos poveikį, daugelis įmonių pradeda imtis veiksmų, kad sumažintų anglies dioksido išmetimą. Štai keli įmonių pavyzdžiai ir veiklos kurios padeda mažinti co2 išmetimą.

Veiklos perkėlimas į internetą.  Pavyzdžiui, internetiniai kazino pakeitė įprastus kazino, kurie naudoja daug energijos šviesoms ir lošimo automatams paleisti. Perėję prie internetinės platformos, kazino gali sumažinti energijos suvartojimą ir išmetamų teršalų kiekį. Svetainės kaip Optibet taip pat stengiasi viska rengti internetu, kad žmonės net ir su silpnais įrenginiais galėtu pasimėgauti puikiais žaidimais kaip, BlackJack, pokeriu ir jų naujausiu pasiūlymų – roulete.

Be to, daugelis įmonių sumažino kelionių skaičių rengdamos susitikimus virtualiai. Taip nebereikia keliauti, o tai gali būti didelis išmetamųjų teršalų šaltinis. Plius, susitikimams internetu dažnai reikia mažiau laiko, o tai reiškia, kad mažiau teršalų išmetama šildant ir vėsinant biurų pastatus.

Be susitikimų internetu, daugelis įmonių taip pat stengiasi didinti savo veiklos efektyvumą. Tai apima investicijas į atsinaujinančiąją energiją, antrinio perdirbimo programas ir energetiškai efektyvius pastatus.

Automobilių gamintojai žada gaminti daugiau elektrinių transporto priemonių ir didinti savo produktų gamybos efektyvumą. „General Motors” įsipareigojo iki 2050 m. naudoti 100 proc. atsinaujinančios energijos, taip pat investuoti į sprendimus, kuriais siekiama sumažinti su šilumine apkrova susijusią taršą. Įgyvendindama „Aplinkosaugos iššūkį iki 2050 m.”, „Toyota” planuoja panaikinti CO2 išmetimą savo veikloje ir tiekimo grandinėje, taip pat į naujų transporto priemonių gamybą įtraukti perdirbtas medžiagas.

Naftos ir dujų bendrovės taip pat imasi veiksmų savo poveikiui klimatui mažinti. Pavyzdžiui, „Shell” 2017 m. pradėjo grynojo anglies dioksido pėdsako mažinimo programą, kurioje pripažįstama, kad bendrovė turi mažinti ne tik veiklos, bet ir su jos produktų naudojimu susijusį išmetamųjų teršalų kiekį. Artimiausiu metu „Shell” užsibrėžė tikslus sumažinti bendrąjį anglies pėdsaką 2-3 proc. lyginant su 2016 m. lygiu.

Kita naftos ir dujų bendrovė „Equinor” 15-20 proc. savo metinių investicijų iki 2030 m. tikisi nukreipti į naujus energetikos sprendimus, pavyzdžiui, jūros vėjo jėgaines ir anglies dioksido surinkimo technologijas.

„Microsoft“, kompiuterinių programų gigantas įsipareigojo iki 2030 m. 75 proc. sumažinti veiklos metu išmetamų teršalų kiekį, tačiau nuo 2012 m. veikia 100 proc. neutraliai anglies dioksido atžvilgiu. „Microsoft” mažina išmetamųjų teršalų kiekį nustatydama vidinę anglies dvideginio kainą ir reinvestuodama šiuos dolerius į švarią energiją, energijos vartojimo efektyvumo projektus ir anglies dvideginio kompensavimo projektus. Tendencija suderinti įmonių tikslus su Paryžiaus susitarime numatytais tikslais, t. y. siekti „anglies dioksido neutralumo”, stiprėja. Energetikos bendrovė „Duke Energy” ką tik paskelbė savo tikslą iki 2050 m. gaminti elektros energiją, kurios grynasis anglies dioksido išmetimas būtų lygus nuliui, tačiau daugelis bendrovių siekia dar trumpesnio laikotarpio tikslų – 2030 m. arba 2020 m. Dauguma jų yra užsibrėžusios bazinį išmetamųjų teršalų mažinimo tikslą, pavyzdžiui, „American Honda Co.” siekia iki 2020 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 30 proc., palyginti su 2000 m. lygiu.

Daugelis įmonių dabar perdirba popierių, plastiką ir metalą, užuot juos išmetusios. Toks perdirbimas ne tik sumažina į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį, bet ir sumažina poreikį rinkti naujas medžiagas, o tam reikia energijos ir išsiskiria teršalų.

Kadangi įmonės ir toliau jaučia spaudimą spręsti klimato kaitos problemas, tikėtina, kad ateinančiais metais sulauksime dar daugiau puikių anglies pėdsako mažinimo sprendimų.