Kasmet Lietuvoje piktybiniais navikais suserga daugiau nei 16000 gyventojų. Šias ligas diagnozuoja onkologas. Sergamumas daugumos lokalizacijų vėžiniais susirgimais nemažėja. Nustatyta, jog Europoje, vėžį sukelia gyvenimo būdas. Vėžys išlieka viena iš pagrindinių Europos gyventojų mirties priežasčių ir sudaro apie 13 procentų visų mirties priežasčių. Lietuvoje vėžys- antroji liga, nuo kurios miršta daugiausia Lietuvos piliečių, o tarp moterų nuo 45-64 amžiaus metų- pirmoji. Kasmet Lietuvoje nuo šios klastingos ligos prarandame daugiau kaip 8000 gyventojų. Šiai ligai būdingas nekontroliuojamas genetiškai pakitusių ląstelių dauginimasis ir jų sugebėjimas naikinti aplinkinius sveikus audinius bei išplisti į kitas kūno vietas. Dėl nevaldomo ir greito pakitusių ląstelių dalijimosi susidaro navikas.
Kiekvienas onkologas kovoja su šiais piktybiniais ar ne piktybiniais navikais, todėl šiai kovai kuriasi draugijos, kuriuose onkologai bendromis jėgomis bando kovoti su šia liga, taikyti naujas technologijas, mokslo tyrimus ir tobulėti šioje srityje.
Tarptautinis vėžio tyrimų centras užregistravo 100 aplinkoje esančių veiksnių, kurie gali sukelti žmogui piktybinius navikus. Onkologas gali padėti  konsultacijos metu išsitirti tam, kad laiku galėtume pradėti kovoti su šia liga, nes laiku atradus naviką, dar galima spėti išgydyti. Navikų atsiradimą skatina cheminiai, fiziniai, biologiniai veiksniai.
Įrodyta, kad mirtingumą nuo vėžio išsivysčiusiose šalyse lemia šie veiksniai: rūkymas- 29- 31%, mityba- 20-50%, alkoholis – 4-8%, darbinė aplinka ir profesija- 2-4 %, farmacijos produktai- mažiau kaip 1%, aplinkos užterštumas -1-5 %, elektromagnetinė spinduliuotė – 5-7 %, fizinio aktyvumo stoka – 1-2%, reprodukciniai hormonai – 10-20 %. Tarp žmonių piktybinių navikų rizikos veiksnių pirmąją vietą užima tabako rūkymas. Su juo susiję burnos ertmės, stemplės, gerklų ryklės, kasos, plaučių, inkstų, šlapimo pūslės piktybiniai navikai. Manoma, jog vis didėjančio plaučių vėžio susirgimų sukelia tabako dervos, kuriose yra daugiau nei 50 įvairių žinomų kancerogeninių (cancer – vėžys) junginių. Net ir pasyvus rūkymas ar kvėpavimas šalia rūkančio padidina riziką susirgti šia onkologine liga iki dviejų kartų. Tačiau ji sumažėja metus rūkyti.
Mitybos veiksniai, lemiantys piktybinių auglių atsiradimą, yra per didelis suvartojamas bendras kalorijų kiekis. Raudona mėsa ( ypač rūkyta ir sūdyta), gyvuliniai riebalai, kurie įtakoja lytinių hormonų balansui, lėtina žarnų peristaltiką, ir nepakankamas augalinės kilmės maisto vartojimas. Gausus gyvulinių riebalų vartojimas susijęs su storosios žarnos, tulžies pūslės, inkstų, krūtų vėžio atsiradimu.
Iš fizinių veiksnių, galinčių sukelti kai kurių organizmo sričių vėžį, išskiriama ultravioletinė spinduliuotė. Pastaroji yra viena iš svarbiausių veiksnių, sąlygojančių odos vėžio atsiradimą. Viena iš šios ligos priežasčių gali būti infekcija. Mokslininkai įrodė, kad vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių yra žmogaus papildomos viruso (ŽPV) infekcija gimdos kaklelyje. Tai patvirtina tyrimai, kurių rezultatai rodo, kad nuo 90 iki 100  %, dailiosios lyties atstovių, sergančių gimdos kaklelio vėžio, yra infekuotos ŽPV, o sveikos moterys šią infekciją gimdos kaklelyje nešioja 5-20 % atvejų. Naujausia profilaktikos priemonė, apsauganti sveikas moteris nuo žmogaus papildomos viruso infekcijos, yra vakcina ŽPV.