XXI amžiuje, vis labiau plintant vakarietiškai kultūrai, aktualiomis diskusijų temomis tampa efektyvumo skatinimo, ekologijos ir kitos su tvariu tobulėjimu susijusios idėjos. Šios diskusijos virsta ir pokyčiais visuomenėje – kuriasi projektai, skatinantys nereikalingų daiktų mainus, vis labiau įsitraukiama į atliekų rūšiavimą ir panašiai. Vis dėlto, ypač mažas dėmesys skiriamas, ko gero, svarbiausiai gyvenimo sričiai – mūsų laikui. Studentai kasmet praleidžia krūvas valandų rašydami referatus, kursinius bei diplominius darbus, kurie vėliau būna tiesiog ištrinami. Tokiu būdu studentų skiriamas laikas iš esmės būna išmetamas – jis nesukuria jokios naudos visuomenei. Paradoksalu, tačiau racionalų mąstymą skatinančiuose vakaruose šiuo aspektu elgiamasi visiškai neapskaičiuotai.
Rašto darbai kaip mokymosi priemonė
Studentų pagrindinė užduotis rašant rašto darbus – kokybiškai apjungti ir sisteminti mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus, apibendrinti jų teigiamas išvadas bei glaustai pateikti skirtingų požiūrių į problemą argumentaciją. Atlikdami šią referavimo ir analizės užduotį, studentai sukuria vertingą mokymosi medžiagą savo kolegoms, kuri iš esmės leistų greičiau ir efektyviau suprasti temą nei vien analizuojant mokslines knygas. Taip yra dėl keletos priežasčių:
1. Rašto darbuose pateikta informacija susisteminta ir glausta
2. Juose egzistuoja nuorodos į citatas, todėl studijuojantis visada gali pasitikrinti šaltinio autoritetingumą ir tikslumą.
3. Studentai paprastai pateikia supaprastintą informacijos vaizdą, neatkreipdami dėmesio į detales. Tai padeda geriau suvokti esmę tik pradėjus gilintis į temą. Turint pradines žinias daug lengviau suprasti, kodėl mokslininkai kelia vienokius ar kitokius klausimus.
4. Jie paprasčiausiai taupo kiekvieno iš mūsų laiką!
Žinoma, reikia suprasti, kad ne kiekvienas rašto darbas gali būti naudingas. Labai svarbu jo kokybė. Vis dėlto, juos atrasti internete nėra paprasta tiek dėl neigiamo visuomenės požiūrio į rašto darbų talpinimą internete, tiek dėl autorių nenoro dalintis savo atradimais.
Sprendimo būdai
Vakarų visuomenė – individualistinė, todėl kiekvienas žmogus bus linkęs elgtis racionaliai, t.y. taip, kaip bus naudingiausia jam. Taigi, jeigu verslo projektai nepasiūlys realios grąžos ir įvertinimo, studentai nebus linkę siųsti savo kursinių ar diplominių darbų į viešąją erdvę. Puikus motyvavimo mechanizmas – uždarbis internete. Formuojant aplinką, kurioje darbų autorius jaustųsi svarbus, įvertintas tiek moraline, tiek finansine prasme, galima tikėtis surinkti solidžią kokybiškos informacijos bazę. Galutinis to rezultatas – sistema, kurioje išloštų visi: darbų autoriai gautų papildomų pajamų už savo jau atliktą darbą, studijuojantys rastų kokybiškos informacijos už prieinamą kainą, o verslas gautų nedidelę grąžą už tarpininkavimą ir patogios sistemos kūrimą.
Apskritai, naudojant straipsnyje aptartą sistemą rašto darbų kokybė galėtų būti gerokai pakelta. Studentai, žinodami, kad jie dirba dėl aukštesnio tikslo nei vien tik pažymys tikrai įdėtų daugiau pastangų ir galėtų tapti svarbia žinias į visuomenę skleidžiančia grandimi.