Mūsuose fotografija jau tapo neatsiejama nuo kasdienybės. Šimtai tautiečių fotografų puslapių internete, milijonai nuotraukų soc. tinkluose – būtent apie šį reiškinį ir norėčiau pakalbėti. Nėr čia ką slėpti, kiekvienas viešinom, viešinam ir viešinsim nuotraukas internete. Vieni taip norėdami kažką parodyt, kiti tobulindami fotografavimo įgūdžius pleškinam viską, kas akiraty pasimaišo, tačiau ar visada džiaugiamės savo nuotraukomis? Peržvelgęs soc.tinkluose esančių draugų nuotraukas, pastebiu, kad kai kurie tikrai eksperimentuoja, stengiasi išgauti geresnę nuotrauką, tačiau…Ateis šventės ir pasipils vienodos nuotraukos sniege, prie eglės, su šampano taurėmis ir t.t.

[more…]

Išmokime atskirti

Na šaunu, kad jūs linksminotės, gėrėte svaigiuosius gėrimus, buvo didelis burys draugų, giminaičių ar pirmą kart matomų žmonių. Šaunu, jog kas nors tai įamžino, bet ar labai šaunu viešinti nuotraukas, kuriose visi išvirtę, apsivėmę, perkreiptais veidais spaudžia šypsnius ir bando pozuoti su alkoholio tara? Ar tikrai manote, jog soc. tinklų draugams tai labai rūpi? Ar negeriau vietoj 4 „patinka” ir kelių komentarų: „O, bl Vyckai koma cia buvo:DDDDDD” sulaukti kažko panašaus į  „Graži fotografija/ nuostabiai atrodai/ labai gražu” ir t.t.? Taigi, išmokime atskirti buitines foto – kurias tikrai vertėtų pasilaikyti sau, nuo tų, kurias verta rodyti draugams ir svetimiems žmonėms. ( Paviešinę foto internete negalite būti tikri, kad ji neišplis )

Pagrindinės klaidos

Sunku pripažinti, tačiau klaidas darome visi. Negali gi žmogus visko mokėti. Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų ypač tarp panelių – objektas centre. Nuotrauka nėra vien kažkoks vienas objektas. Nuotraukoje matome foną, aplink esančius daiktus, rūbus, žmonės, augalus. Patraukdami objektą, nesvarbu tai žmogus ar horizontas tolėliau nuo centro, galime išgauti tikrai gražių kadrų..
 Fotografuojame akių lygyje, nors galbūt mums tereiktų pritūpti ir pamatytume daug daugiau nei tik tiesų horizontą skiriantį pievą nuo dangaus ir foto nebeatrodytų taip banaliai.
Neieškom geresnės perspektyvos, kampo, iš kurio galėtume fotografuoti, to pasekoje turime nuotraukas su daug bereikalingų detalių ir neatskleista mintim. „- Pažiūrėk, faina ane? – Kas faina?automobilis?nu jo, gražus – ne, ne automobilis, už jo ten toliau ant kalno tas medis”.. Kad taip nebūtų, nepabijokime patūpinėti, pasivaikščioti aplink objektą, jei tai medis, pastatas ar kokia skulptūra – jie niekur nepabėgs, o mes pasistengę turėsime gražią nuotrauką vietoj šabloninės, vos ne turistinės atvirutės ar kokio nesusipratimo.
Originalumo stoka ypač pastebima: papūstos lūpos, tos pačios pozos, suspausta, dirbtinai pakelta krūtinė,  nepadarys jūsų playboy modeliais, kad ir kaip norėtumėt. Gražu yra tai, ką turite Jūs, o ne tai, ką turi kitos ar kiti. Išmokime vertinti save, nes kiekviena (-as) esame kitokie ir atrodome kitaip, tačiau kodėl nuotraukose stengiamės tapatintis su kažkuo?
Saldūs peizažai  su laiku tampa Dievo rykšte akims ieškančioms ko nors įdomaus. Matykite kitaip, nesistenkite nufotografuoti tokios gamtos, kokia ji nufotografuota tūkstančius kartų. Ji kasdien keičiasi, joje kinbždėte knibžda visokių gyvių, augalų. Tereikia pastebėti tai. Prieš fotografuodami pakelkim galvą, po to ją nuleiskim, apsisukim, pavaikštinėkim. Išmokim grožėtis aplinka. Taip pat pastudijuokite nuotraukas – dauguma fotografuoja saulėtą, šiltesnę diena, tačiau juk fotografijai nėra blogo oro, o kažkas nekasdieniško atrodys netgi įspūdingiau.
Nusiperkame brangų fotoaparatą, bet fotografuojame tik auto rėžimu ir nesuprantame kodėl mūsų nuotraukos taip skiriasi, nuo tų, kurias galime pamatyti pas profesionalius fotografus (-es).  Jei ruošiatės fotografuoti tik auto ir galvojate, jog brangus fotoaparatas it koks robotas žinos ko norite ir tą nufotografuos – suklydote. Svarbu ne fotoaparatas, svarbu kieno jis rankose.

Į galvą tikrai niekas neduos, jei pažaisime su fotoaparatu /telefono kamera ir fotografuosime ką norime, kaip norime. Eksperimentuokime..